#ContactForm1 { display: none ! important; }

2013 m. liepos 22 d., pirmadienis

Na, štai ir aš! Vis dėlto, grįžau :)
Nors nemeluosiu, labai mielai būčiau likusi Adrijos jūros pakrantėje, kur nors sumerkusi kojas į žalsvai žydrą skaidrų vandenį, visas rimtas mintis ir darbus paleidusi ilgų atostogų... mėgaučiausi buvimu, tiesiog. Ech, bet būna, kad tenka grįžti į realybę :) Ji irgi savotiškai maloni, kai prisijaukini viską, ką keletai savaičių buvau paleidusi.
Žinau, žadėjau ilgą, detalų kelionės aprašą - bus. Tik dar ne šiandien ;)

O šiam kartui pristatau liepos mėnesio -iausius :) Jų, kaip ir dera vasaros atostogoms - tik tiek, kiek reikia!


ties Komentarų nėra:

2013 m. liepos 8 d., pirmadienis

Sveiki, vasarotojai!

Kaip jau turbut pastebejote - atostogaujuuuu!!! Visu pajegumu. Kaip matote ir lietuviskas raides paleidau atostogu :D o jeigu rimtai, tai man visai nepatinka rasyti taip, be visu graziuju pavinguriavimu, snypstavimu ir tikru lietuvisku garsu putojimo :) Bet ka darysi, kartais tenka pamiklinti pirstus prie svetimo kompiuterio.
Jau savaitele kvepuoju GRYNU oru, o ne smogu. Megaujuosi namiskiu lepinimais ir smagiais vakariniais pokalbiais iki laaabai velai :) Dziaugiuosi susitikusi senai matytus veidus, gatveje visai netiketai pamaciusi daugokai metu nematyta mokyklos laiku drauge... Dedu varneles sarasiukyje darbu, kuriuos planavau nuveikti. Geeera. Su sunimi lakstyti po sava zole, nueiti i darza pasiskinti krapu ir visu kitu gerybiu, vos per 5min nubegti iki parduotuves ko nors pritrukus pietu gamybai :) O musu suo isvis dziaugiasi iki isprotejimo kasdien tiek galedama buti gryname ore, ir dar be jokiu petnesu ir pavadelio!!!
Ir dar, spurdu, kaip netveriu savame kailiukyje, nes jau rytoj isvykstam i suplanuota sios vasaros kelione! Kroatija, mes atvyksime pas tave! ;) Pamatyti taves ne is graziausiu atviruku ar kitu keliauoju blog'u nuotrauku, atvyksime pabraidyti po Adrijos jura, pabegioti basomis po akmenuota kranta...tiesiog megausimes buvimu - cia ir dabar. Laukiu nesulaukiu! O Jus, mielieji, laukite ispudziu ir pazadu, po to tikrai sulauksite detalaus ir laaabai iiiilgo apraso ;)
Na, o dabar skubu pabaigti pakuoti daiktus. Iki susirasymo! Kaip ten Atlanta kadais dainavo: gero vejo, gerooo veeejoo!!!

ties Komentarų nėra:

2013 m. birželio 23 d., sekmadienis

Apie kompasus ir moterišką navigaciją arba paparčio žiedo beieškant


Miesto ritme kažkas paspaudė stop mygtuką. Tokia saldi ramybė. Gal dėl oro, gal dėl ilgojo savaitgalio ar labai anksti pradėtos paparčio žiedo paieškos? Juk konkurencija gana didelė, ims ir suras kas nors kitas (neduokdie, konkurentas) tą stebuklingą žiedelį ir viskas, nokautas visiems metams, iki kitos laimės paieškos šventės :)
Jei atvirai, tai Joninių niekada labai nesureikšminau. Linksma vasariška šventė, dažno gražaus lietuviško vardo nešiotojų vardadienis, proga draugams susiburti miestelių šventėse. O jūs, ar kada nors iš tikrųjų bandėte ieškoti savojo paparčio žiedo?
Man atrodo jo ieškome, sąmoningai ar ne, kasdien: pirkdami loterijos bilietėlį, šypsodamiesi nepažįstamajam autobusų stotelėje, bandydami savo galimybių ribas darbe, generuodami ir įgyvendindami idėjas... Žmogiška siekti pasisekimo.
Būna, kad kartais sustreikuoja vidinis kompasas. Tada galimybė nuklysti beieškant tos laimės švieselės išauga ir atsiradusi laisvė, nevaržomai rinktis asmeniniame GPS'e nerodomų kelių, klaidina. Būna, kad kartais prarandi ne tik koordinates, bet ir pusiausvyrą. O gyvenime, kaip važiuojant dviračiu - norint važiuoti gerai, reikia laikyti balansą.
Kai po betikslių ratų sukimo ir pramogos "einu, kur akys veda" grįžti į protą, o tuo pačiu ir savo gyvenimo kelią, pasidaro ramu ir saugu. Nes vėl susirenki save iš naujo ir prisimeni, kas esi ir kur eini.
Mano, kaip ir beje daugelio kitų moterų, navigacijos sistema kiek sutrikusi. Net prekybos centre įėjus į parduotuvę, o po to iš jos išėjus, dažniausiai pasisuku eiti į tą pusę, iš kurios ir atėjau :)) Nežinau, kaip tai logiškai paaiškinti! Pasiteisinti galiu nebent tuo, kad esu tiesiog moteris ;)
Bet jei grįžti prie laimės paieškų, tai esu atradusi savąją kryptį, pagrindinį kelią. Nors, žinoma, važiuojant pagrindiniu pasitaiko kelio ženklų su šalutiniais keliais, kartais tenka išbandyti juos, kad sužinotum, žvyrkelis ten ar asfaltas, trumpesnis kelias iki finišo ar gerokai ilgesnis. Nepabandęs - nežinosi. O nežinomybė dažnai būna tas sraigtelis, išbalansuojantis visą navigacijos sistemą. Aš noriu, kad maniškė veiktų sklandžiai, na, tebūnie su menkomis improvizacijomis, kad keliauti būtų linksmiau ir kelias neprailgtų. Juk kokybiškoje navigacijos sistemoje, kaip ir bet kuriame sumanesniame prietaise yra labai neblogas mygtukas - atstatyti gamyklinius parametrus.
O Jūs, jau nustatėte kryptį, kurios link judėsite artimiausiu metu?

ties Komentarų nėra:

2013 m. birželio 22 d., šeštadienis

Birželio mėnesio -iausi :)

Štai ir sulaukėm tikrųjų vasaros karščių! Vėl prisiprašėm, man atrodo ;)) Na tai ką, dabar jau reikia mėgautis, kad turim... tai, aišku, kiek sunkoka, kai dėl tvankumos vos gali pajudėti, ką jau kalbėti apie rimtesnius darbus, BET vasara yra vasara ir nėra čia ko niurzgėti ;)
Aš, pavyzdžiui, šiandien labai savim didžiuojuosi, nes padariau keletą tokių darbelių, kurių nespėjau/negalėjau nuveikti per darbo savaitę, be to, visai netikėtai radau gražų vasaros minty spalvos šalį, tai galėsiu plaikstytis vėjyje šiltais vasaros vakarais :) Beliko išlaukti ateinančią savaitėlę ir atoooooostogos atostogėlės!!!
Taigi, šįkart bandysiu įvesti šiokią tokią naujieną čia. Kas mane pažįstat (na, bent truputėlį labiau nei tarkim iš matymo ar nuotraukos FB :D ) žinot, kad ką jau ką, o sudarinėti įvairius sąrašus sąrašėlius man patinka. Apie tai buvo net vienas mano straipsniukas.

Tai ilgai netempus pristatau Jums birželio mėnesio -iausius!

      ties Komentarų nėra:

      2013 m. birželio 16 d., sekmadienis

      Valandos, ant kurių nereikia pykti

      ...jos dažniausiai sunkios ir tęsiasi labai ilgai. Bent jau tą akimirką atrodo, kad laikrodžio rodyklės įsicementuoja vienoje vietoje. Tokios valandos primena varginantį žygį, kai trūksta maisto ir vandens, ką jau kalbėti apie linksmybes. Per daug nuovargio, šalčio ir nutrintų skaudžių pūslių ant kojų.
      Keista, bet vakarais, kai surandama vieta nakvynei visi jausmai akimirksniu pasikeičia: nuovargis rodos niekur nedingsta, bet virsta ramiu miegu pasaldinta pergale. Pergale prieš save patį.
      Ta neaiški, gąsdinanti kankynė dar primena gražios meilės pabaigą - kai pykčio daugiau nei  šilto juoko, o norą išsiskirti slopina nežinomybės baimė. Ir niekas nesupras, kaip tas pyktis ir baimė vėliau virsta geromis ašaromis ant senų nuotraukų.
      Kokiu būdu sunkios valandos tampa gerais prisiminimais? Manau tai įvyksta tada, kai suvoki laimingo žmogaus būseną. Tiesiog jautiesi taip.
      O kaip surasti laimę paklausite :) Kur jos ieškoti? Pabandykite po antklode, lova, pakabinamoje spintelėje, kurioje dar visai nesenai mama slėpė saldainius, o gal apdilusioje savo džinsų kišenėje. Nebijote, kad nežinosite, ką su ja daryti, kai surasite? Galite bandyti stipriai apkabinti ir nepaleisti. Uždėti antsnukį ir pririšti batų raišteliu prie savo sportbačių. O gal tiesiog paprašykite Laimės mobiliojo telefono numerio, kad reikalui esant galėtumėte jai paskambinti ar bent jau parašyti trumpąją žinutę?
      Prisimenu savo vaikiškas gudrybes, kai pamačiusi danguje gęstantį šviesuliuką, galvodavau apie tos dienos svajonę, suskaičiuodavau iki septynių (neklauskit, kodėl būtent iki septynių :D )  ir greitai bėgdavau į lovą, užsiklodavau ir stipriai užsimerkdavau - apsimesdavau, kad jau miegu. Nebuvo galima kalbėti, jei nenorėdavai išblaškyti svajonių :)
      Mes visais įmanomais ir nevisai įmanomais būdais jaukiname laimę. Viliojame ją pūkeliais, skaičiais, tikėjimu ir žvaigždėmis... O ji ateina ir vėl pabėga į spalvotas pievas taip staiga, kad nesuspėji net padėkoti. Ir liekame laimingi, nors vėl vieni. Nes laimė - tai judėjimas!
      ties Komentarų nėra:

      2013 m. birželio 14 d., penktadienis

      Ant laukujų durų palikau raštelį. Visoms įgrisusioms mintims, visiems atsibodusiems svečiams. "Aš išėjau į laukus, noriu pajusti, ką slepia ši nepakartojama valanda. Apmąstymai ir dvejonės, ateikite rytoj" /Percy Shelley/
      ...ir išėjau aš tai valandai į susitikimą su Jazzu, su jos ir tuo pačiu mano pačios sielos muzika :) Aišku, viskas vyko kiek kitaip nei planuota. Kaip šiandien paaiškėjo dėl organizatorių kaltės, sutarties sąlygų neįgyvendinimo tas koncertas galėjo visai neįvykti. Jis įvyko, bet vėlavo gerą valandą... nemeluosiu, laukti kiek prailgo, bet laukiau juk ne viena :) Visa laimė, Justė yra ta, kuri ne tik gerai klausosi per radiją ar garsiai leidžiant įrašus, ji ŽIAURIAI gerai skamba gyvai! Net jei ir vakar buvo šiokių tokių nesklandumų su įgarsinimu ir kitais techniniais dalykais, balso neatimsi, taip sakant.

      Taigi taigi, vakar neišgirdom "Tylos", bet ausis pakuteno vienas iš geriausių lietuviškų savos kūrybos gabaliukas "Tik pasilik" https://www.youtube.com/watch?v=NdJtJSx5QTA

      O jei kalbėti apie kūrybą, tai jau geras mėnuo kaip nelimpa prie rankų akmenukai ir kitos rankdarbių medžiagos... o užsakymai laukia, BET yra kaip yra. Tokia keista kartais būna ta mūza, kažkur užsilaiko ir visai neskuba pas mane. Bet aš nepykstu. Kartais leidžiu jai paklaidžioti, nes žinau, kad grįžtant parneš man naujas idėjas ir gaivališką polėkį kurti.
      Kol laukiu...mėgaujuosi pirmosiomis braškėmis ;)


      O kol kas mano kūryba lieja rašalu popieriaus skiautes ir dažnai būna persikėlusi į vasarišką mūsų virtuvę. Ir turėčiau pastebėti, kad atradau labai neblogą, greitą lengvą ir kūrybiškai laisvą vakarienės variantą - bruschett'as. Gomurį maloniai nuteikiantis itališkas užkandis. Na taip, italai mėgsta pavalgyti, todėl jiems - tai lengvas užkandis, o mums - puiki vakarienė, kai nesinori nieko sunkaus.

      Recepto nėra :) nes ant ciabattos galite dėti tai, ką mėgstate labiausiai: vištieną, kumpį, šoninę...rinktis iš skaniausių jums daržovių ir kitų pagardų. Žinoma, nepamirškite ant viso to gėrio gausiai uždėti mocarelos ir paprieskoniuoti žolelėmis. Šaukite į įkaitintą orkaitę ir maždaug 15 minučių kepkite 190`C.
      Tiesa, jei dėsite vištieną, ją prieš tai patarčiau apkepti keptuvėje. Šypsena, daug geros muzikos, improvizacijos ir rezultatu neteks nusivilti - pažadu!


      Ir kaip gi palikti Jus be deserto?! Nee, negaliu :) Todėl vaišinu naminiais beveik ledais su sausainiukais.

      atrodo kaip atrodo, o vat skonis - geeeras! grietinėlė, šokoladas, mmmmm...

      ties Komentarų nėra:

      2013 m. birželio 10 d., pirmadienis

      O būna taip, kad po 'slėpynių' moterys užsimano pasaldinti kasdienybę ;)

      Ir žinote ką, jei jau pratęsti mintį apie tą seną, bet gerą, kaip pasaulis įprotį žaisti slėpynes, staiga išnykus vyrams moterims pritrūktų vietos. Imtų sproginėti nervų lazdelės, kraujagyslėmis imtų ristis erzelio kankorėžiukai, soduose vešėtų intrigų krūmai, o namuose viešpatautų nuogybė - minčių, jausmų, prisiminimų ir ketinimų. Išsivalytų visi atvirumo latakai. Niekas nebūtų paslėpta.
      Ir neramu pagalvojus, kad kada nors eidama gatve galiu nesutikti nė vieno vyro. Tikro. Bijau to, kad visi sutiktieji bus panašūs į tuos, kurie patys slepia dienoraščius po spalvotomis glaudėmis.
      Ir vis dėlto, jei staiga vyrai išnyktų (mielosios, svajokite kiek atsargiau, nes sako, norai pildosi!), liktume be provokacijos. Tarsi susitarusios gyventi be užuolaidų...

      O kol kas, kol vyrai niekur nedingo, mylėkime juos, tokius, kokius atrandame savo prisiminimuose, tokius, kokius matome kasdienybėje, minčių nuogybėje... mylėkime juos, ne už kažką, o už tai, kad tiesiog Tu ir Jis dalinatės vienu gyvenimu. Nors kiekvienas turite savo raktų porą, smagu žinoti, kad tie raktai rakina vienas duris.

      Ech, pats laikas saldžiam vakarui!

      Saldaus gyvenimo pyragas :)


      Jei kas sugalvosite, kad norite paragauti šio gardėsio, Jums prireiks:
      • maždaug 100g ištirpinto kepinių sviesto
      • pusės stiklinės cukraus
      • 2 kaimiškų kiaušinių
      • maždaug 250-300g miltų
      • kelių lašelių vanilės esencijos
      • arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

      Sviestą išlydyti, į šiek tiek praaušusį berti cukrų ir viską gerai išmaišyti. Įmušti kiaušinius, gerai išplakti. Berti miltus, kepimo miltelius - maišyti. Įlašinti vanilės esencijos. Masę krėsti į formą (naudojau silikoninę). Pamėtyti stambiai laužyto juodojo šokolado, galima pabarstyti kepintais žemės ar kitais mėgstamais riešutais.
      Dėti į įkaitintą orkaitę ir kepti 190`C maždaug 40min arba kol įgaus gražų auksinį atspalvį.

      O prie burnoje tirpstančio pyrago niekada nepamaišo svaiginančio aromato ir skonio arbata ;)


      ties Komentarų nėra:
      Užsisakykite: Pranešimai (Atom)