#ContactForm1 { display: none ! important; }

2015 m. kovo 21 d., šeštadienis

Pasidalinimas atradimais

S. Parulskis
Nesu nei nusipelniusi litaratūrologė, nei super aktyvi skaitytoja, kuriai 100 puslapių per pusvalandį vieni juokai... netgi nesu ta, kuri labai greitai skaito ir vis krauna knygas į jau perskaitytų krūvelę, mažindama neperskaitytų kalną. Bet jei jau skaitau, tai pasimėgaudama, įsigilindama ir savaip interpretuodama. Narstydama po raidę žodžius ir frazes. Taigi, jau kurį laiką taip atidžiai narstau Sigitą Parulskį. Na, gal ne kiek jį patį, bet jo "Prieš mirtį norisi švelnaus". GERA knyga. Verta, manau, kiekvieno jūsų dėmesio. Bent jau tų, kuriems patinka "skaniai" pateikta nepatogi tiesa ir visos šiandienos realijos tokios, kokios yra. Nuogos. Pridengtos nebent jūsų susikaustymo, aklumo ar nenoro matyti viską atmerktomis akimis. Jei jau nuspręsite šią knygą perskaityti, kaip pats autorius sakė: "Tegu į jūsų stiklinę su geru gėrimu laša jausmingos ašaros".


Kad jau užsiimu rekomendacijomis, tai pasidalinsiu ir šiandien atrastu keliautojų - poros ir, kaip jie patys prisistato "suolo draugų", kelionių po Aziją akimirkomis. Patikėkite, jos vertos dėmesio!!!
Štai nuoroda į jų tinklapį - knownothow
Man labiausiai patikęs, nors, ką čia slėpti, patiko viskas, ką ten radau, bet gal labiausiai širdį palietęs video http://knownothow.com/post/112928857523/keep-calm-and-koh-kood
Ir įrašas apie "akmens šunelį"... skaudi, nuoga tiesa, kuri visame tame Azijos kontekste kažkaip keistai virsta į minčių ūkanas, visą supurtančio sąmoningumo krioklį ir nesuvokiamas laiko dimensijas. Tie vaizdai, kuriuos ten galime pamatyti, suteikia galimybę dar ir dar kartą persidėlioti prioritetus, sudėti taškus ant i... ir nunustoti svajoti. Nes, kaip matome, svajonės pildosi ;)

2015 m. kovo 15 d., sekmadienis

Gyventi įdomiai

 Kadangi vėl tenka po truputį grįžti prie papuošalų gamybos (ačiū tiems, kas mane prisiminė arba susirado turėdami prašymų net ir per "tylųjį" periodą) ir turiu laiko informacijos paieškoms, tai nutariau giliau pasikapstyti po 2015 metų pavasario - vasaros siūlomas tendencijas.
Tai nereiškia, kad žūt būt bandysiu prisitaikyti, tiesiog kartais naujoms idėjoms gimti reikia tiek ne daug - kokio nors atspalvio ar karoliuko, vaizdo, formos, iliuzijos... Ir jau žiūrėk, rankos dirba lyg žinotų, ką tiksliai daro.
Gyventi madingai tikrai nereiškia gyventi prabangiai ar iššaukiančiai. Gyventi madingai tai gyventi įdomiai.

Šiam sezonui siūlomos pastelinės spalvos, bet niekur nedingsta ir intensyvesnės: mėlyna, violetinė bei žalia.

Visi kaip susitarę rekomenduoja "boyfriend" tipo džinsus derinti su kuo nors didelio ir jaukaus, pavyzdžiui, susiaučiamu megztiniu ir būtinai įsispirti į patogius convers'us arba rinktis dailius aukštakulnius (patartina ne nude, o kokios nors ryškios spalvos). Tinkamas pasirinkimas ir "casual" stiliaus batai.
Netgi garsiausi mados namai šį sezoną ant savo šviesomis nutviekstų podiumų išleido manekenes, įsispraudusias į džinsus ar bent jau nerūpestingai ant pečių užsimetusias džinsinį švarkelį, nes suprato, kad laikas demonstruoti "Pret-a-porter", t.y. dėvimąją madą. Ar gali būti geriau?! Puiku! Bus galima ne tik akis paganyti į nuotraukas, kuriose įamžinti kolekcijų pristatymai, bet ir pritaikyti, tai, ką siūlo dizaineriai, sau - realiame gyvenime. 

Prie vienspalvės lengvos palaidinės ar marškinėlių lyg atsitiktinai "mesteltas" kaklo vėrinys ar rankos riešą papuošusi šviesių, lengvų spalvų apyrankė tik pagyvins Jūsų ansamblį ir suteiks daugiau žavesio. Bus dar įdomiau, jeigu apyrankę ar apyrankES derinsite su laikrodžiu. Arba vienu metu ant riešo segėsite nuo keleto iki keliolikos smulkių apyrankių. Tik nepraraskite saiko ;)
Kaklo vėriniai labai įvairūs, tad teks pasukti galvas, kaip ką ir kada priderinti. Rinksitės minimalizmą, praturtinantį aprangos derinį ar papuošalą, kuris bus visa ko akcentas - spęsti Jums.

Gerų ir "teisingų" pasirinkimų! Ir nepamirškite, kad kartais NEidialiai derančios spalvos, įmantresnis audinio raštas ar, iš pirmo žvilgsnio, nederantis aksesuaras tik pagyvina Jūsų išsirinktą ansamblį.

2015 m. kovo 13 d., penktadienis

Poilsis...

Žiūriu ir negaliu atsižiūrėti, kaip palaimingai (jau kokia trečia valanda) miega mūsų prancūzaitė... Įtariu panašūs jausmai apima mamas, žiūrinčias į miegančius kūdikius :)) Tokia ramybė, atsipalaidavimas ir jaukumas. Ilsiuosi ir aš. Nors labai stengiausi nepasiduoti ir bandžiau sau įteigti, kad viskas gerai, kūnas pasakė stop. Užtenka. PAILSĖK. Nurimk. Pasaulis nesugrius jeigu keletą dienų pagulinėsi namuose ant sofutės. Turbūt teks pripažinti, kad šįkart kūno nuosprendis - teisingas.
Bet aš nebūčiau aš, jeigu susisukčiau į chalatą ir visą dieną miegočiau. O nepaklota lova man tikro sirgimo simbolis, kai rodos užuodi namuose kažką pasiligojusį... todėl, tik pasitiesiu minkštą pleduką, pasimetu pora patogių pagalvėlių, keičiu vieną po kito arbatos puodelius ir naudojuosi išmaniojo teikiamais privalumais. O vienas kitas įrašas tinklaraštyje, manau, nepakenks. Juk žodis gali ir gydyti, tiesa?

Pasak Erich'o Fromm'o: "Poilsiaudamas žmogus persikelia į žmonijos laisvės būseną, kuri išsipildys kada nors ateityje. Žmogaus santykis su gamta ir su kitais žmonėmis yra paremtas harmonija, santarve ir neliečiamumu. Darbas simbolizuoja konfliktą ir disharmoniją; poilsis reiškia kilnumą, santarvę ir laisvę." Taigi, tikiuosi, kad mano kūnas atgaus jėgas ir galėsiu lėkti pasitikti tikrojo pavasario.

2015 m. kovo 8 d., sekmadienis

Su kovo 8 - ąja!
Mielosios, nors diena eina į pabaigą, bet gražus sekmadienio vakaras - kaip tik čia ir dabar. Turbūt ne veltui šiandien išlindo saulė iš už debesų ir vėjas pavasariškai vėlė plaukus... kovo 8 - oji. Diena kaip diena, jei ne padidinta vyriškosios lyties dėmesio dozė moteriškąjai, tulpės pakelėse ir moterų solidarumas viena kitai. Diena kaip ir visos, o galbūt šiek tiek kitokia nei buvo vakar ir dar bus rytoj.
"Graži moteris patinka akims, gera - širdžiai; pirmoji yra papuošalas, antroji - lobis" /N. Bonapartas/ Kiekvienas lobis turi savą žemėlapį, kuriame nuorodos, kaip jį surasti. Ieškančių gali būti galybė, bet surandantis, paprastai, tik vienas. Jo ir linkiu visoms, mielosios! ;)

2015 m. kovo 1 d., sekmadienis

Nei viena žiema nesitęsia amžinai, o po jos visada ateina pavasaris

Mes - lietuviai esame linkę niurzgėti. Dėl pačių įvairiausių priežasčių: dėl blogo oro (lyja lietus - negerai, žiemą spusteli šaltukas iki minus dešimties - blogai, vasaros dieną termometras pasiekia 25 ar daugiau laipsnių - vėl negerai), nuolat kuo nors nepatenkintų aplinkinių, piktų vairuotojų, nesisveikinančių pardavėjų prekybos centruose, piktina neadekvačiai besielgiantys autobusų ir troleibusų vairuotojai, lyg iš niekur išdygę pikti kontrolieriai, abejingi kaimynai... ir dar galėtume vardinti ir vardinti - sąrašas be pabaigos. Na, taip jau yra, pripažinkime. Bet frazė "Nieko čia nepadarysi", mano manymu, visai netinkama. Pradėkime nuo savęs! Bent pabandykime. Jei nepavyks, galėsime pasakyti "Na, pabandžiau, bet tai ne mano jėgoms..." Daugiau pozityvių minčių ir tikrų darbų, kurie galimai ves šviesesnio rytojaus link. Juk tikrai nieko nekainuoja šypsena, "Labas rytas/laba diena/labas vakaras" atėjus jūsų eilei prie kasos, "Sveiki!" kartu į liftą spėjusiam kaimynui, o gal namo svečiui. Savitvarda ir sąmoningumas kelyje, kai kiti susimauna ar elgiasi mažų mažiausiai kvailai irgi įmanoma. Kaip ten sakoma lietuviškoje patarlėje, "Duok durniui kelią...?" Galime pabandyti neurgzti ant viešojo transporto kontrolierių, kurie tiesiog dirba savo darbą (nors daugelis jų ir jaučiasi, kaip į stoteles pasiųsti "tvarkos ir teisingumo" robotai). Ir tikrai galėtume neniurzgėti dėl blogo oro, nes išdainuota frazė "Čia Lietuva - čia lietūs lyja" tampa ne tokia dramatiška statistiškai palyginus su, pavyzdžiui, taip lietuvaičių pamėgtu Londonu, kur kritulių kiekis per metus gerokai viršija Lietuvos skaičiukus. Iš viso, kas blogiausia - praeityje. Išgyvenome du tamsiausius periodus - rudenį, kuris, beje, šiemet nebuvo toks niūrus ir lietingas - matėme daugiau saulės nei įprastai ir žiemą, kuri, nors ir turėjo baltos spalvos, bet matyt nepakankamai, kad pakeltų visų mūsų dvasią iki sniego angelų būsenos. O šiandien, pati su nuostaba "Kaip greitai!", atverčiau pirmąjį pavasario lapą kalendoriuje. Gera pradžia, puse darbo, tiesa? Tikėkimės greitai ir pro langus matysime kiek pavasariškesnius vaizdus nei ūkanotą šiandieną ir galėsime pilna krūtine įkvėpti pavasario gaivalo.
Jei kas nors atliktų tyrimą apie lietuvaičių nuotaikas pavasarį ir vasarą, manau, rezultatai nebūtų tokie pesimistiški. Bent jau šypsenų tikrai padaugėja, o gal ir mandagumo pamokų išmokstame vieni iš kitų arba parsivežame iš kelionių svečiose šalyse, jeigu tik norime. Gatvėse triumfuoja patogūs sportinukai ir lengvi švarkeliai. Trumpėja ne tik sijonai, bet ir kelnių ilgis. O vėjyje plazdenanti skarelė dvelkia ne tik moteriškais kvepalais, bet ir tarsi dovanoja pažadą - kiekvienam skirtingą, pagal poreikius ir galimybes. PAVASARIS! Su tuo Jus, mielieji skaitytojai, ir sveikinu :)