#ContactForm1 { display: none ! important; }

2013 m. balandžio 30 d., antradienis

2013 m. balandžio 29 d., pirmadienis

Man patinka taip gyventi!!!

Na ką, vakar vietoj sekmadieninių minčių buvo sekmadienio šventė. Puiki, nuotaikinga ir kupina šypsenų gyvenimo šventė! Senai tokios laukiau ir tik viena ko baiminausi (ne, nepasenti metais), kad darbai ir kiti reikalai pakiš koją draugams, BET to neįvyko ;) Dėl to dar šiandien labai džiaugiuosi ir gyvenu tuo gražiu savaitgaliu.


Tiesą sakant net nežinau, kada pradėsiu jausti tų metų akmenėlių svorį ant nugaros uždėtoje gyvenimo kuprinėje. Baisokai skamba - ketvirtis amžiaus (na, čia aišku, su sąlyga, kad gyvensiu šimtą metų :D ), bet kai pasižiūriu į veidrodį, matau vis dar tą pačią vėjavaikišką -niolikametę. Tikiuosi, mieli Draugai, jūs matote tą patį žiūrėdami į mane :D Taip, nepaneigsiu, kad bėgant metams įgijau naudingos patirties, kasdien išmokstu kažko naujo, ieškau, kapstau giliau (žinių, jausmų, žmonių tikrumo), nes kas paviršiuje, kaip žinia, tik akims apdumti. Vis ieškau ir siekiu tos tikrosios gyvenimo kokybės, nustumdama kiekybę (pastangos juk sveikintina, taip? ).
Gal kažkam atrodo lėkšta švęsti savo gimtadienį, gal per daug savimeiliška, bet kai svarbu ne dovanos, o žmonės ir ta gera atmosfera, kurią visi drauge sukuria, tada nesvarbu kažkieno sugalvotos etiketės ar klišės. Džiaugiuosi, kad išmokau mėgautis akimirka ;)
Mielieji, tiek daug visko šilto, gero prilinkėjote... Ir jei prisiminti tas svajones, tai galėčiau perfrazuoti P.Koelą - būtent galimybė įgyvendinti svajonę daro gyvenimą įdomų!
AČIŪ, kad esate! :}*

2013 m. balandžio 21 d., sekmadienis

Gyvenimo atspalviai

Nežinau, kaip Jums, bet man ta savaitė pralekia toookiu greičiu, kad nespėju susivokti, o jau vėl sekmadienis, vėl laukia nauja iššūkių savaitė, nauji darbai ir malonumai :) Pasakysiu, kaip bobutė, bet anksčiau tikrai viskas buvo kiek kitaip... laikas neskriejo, buvo galima bent jau padoriai skaičiuoti savaites ir mėnesius, o kai kažko laukdavai, atrodydavo taip ilgai. O dabar, dabar viskas kaip pagreitintame filme! Tik spėk persiorientuoti iš vienos veiksmo scenos į kitą.
Ši savaitė, bent jau jos pabaiga, daug kam buvo netikėta. Turbūt neliko nė vieno, kuris nebūtų išgirdęs apie šiurpią žinią, lyg perkūną trenkusį iš giedro dangaus. Ir linksmas artėjančio savaitgalio nuotaikas pakeitė keista rimtis, apmąstymai, pokalbių nuotrupos gatvėje (kai net visiškai nepažįstami, praeiviai ir stotelėje laukiantys autobuso kalbėjo apie vieną ir tą patį). Keistas jausmas, kai nepažįsti žmogaus asmeniškai, bet lyg ir jauti, kad netekai kažko, kas bendra, o tuo pačiu savaip artima kiekvienam.
Tiesa, man asmeniškai, labai keistas liūdesio ar gedulo tipas, kai FB kuriamos grupės, renkami laikai, galybė nuotraukų su įvairiausio plauko antraštėmis, o kur dar apsimetėlių anketos ir neva tai gilūs komentarai... Visa tai, mano nuomone, menkina įvykio mąstą ir tą šviesų atminimą. Ir kodėl lietuviai taip keistai reaguoja į tokius įvykius, būtent taip pasirenka išreikšti požiūrį..? Čia, matyt, ir liks tik retorinis klausimas. Gaila ir apmaudu, kai perdega tokie talentai, savo srities genijai... Paradoksalu tai, kad kaip R. Frostas sakė "Keliais žodžiais galėčiau apibrėžti viską, ką išmokau iš gyvenimo. Jis tęsiasi". Visi likę šiapus ir toliau gyvena gyvenimą. Gyvenimą, kurį sudrebina žinios, netikėti įvykiai, aplanko džiugios akimirkos, sekundės euforija ar kritimas žemyn. Skrydis ar ropštimasis iš duobės - tai priklauso tik nuo mūsų pačių, kokį kelią pasirenkame. Ir visa tai, ne tik juoda/balta, gyvenimas - gražus savo atspalviais. Tereikia mokėti ir, žinoma, norėti juos įžvelgti. O kai pamatai tuos spalvų potėpius ir visus įmanomus atspalvius - saulė nušvinta šviesiau ir norisi šypsotis.
Gyvenimas duotas tam, kad gyventum. Visada išsaugokite smalsumą. Niekada nenusisukite nuo gyvenimo /E.Ruzvelt/

2013 m. balandžio 14 d., sekmadienis

Keisti sąrašai

Esate girdėję apie koučingą? Trumpai tariant, tai paprasta ir efektyvi metodika , kurios pagalba yra atskleidžiamas asmenybės vidinis potencialas. Tai ne tik technika, bet ir valdymo, santykių su žmonėmis, mąstymo stilius. Mane užkabino, kad tai KITOKS stilius. Koučingo pagrindinė idėja yra tame, kad žmogus yra ne tuščias indas, kurį reikia užpildyti, bet greičiau ąžuolo gilė, kuriai suteikus reikiamas sąlygas ji išaugą į galingą ąžuolą. Reikalinga šviesa, vanduo, derlinga žemė, bet augimo potencialas jau yra jumyse (o tuo pačiu ir manyje :) ). Kam rūpi greitas rezultatas, koučingas veikia būtent čia ir dabar, skirtingai nuo psichologijos, bei leidžia pradėti kurti ateitį nedelsiant.
Asmeniniame gyvenime koučingas naudojimas pačiais įvairiausiais atvejais; vaikų auklėjime, asmeninių tikslų formulavime, konfliktų sprendime, kenksmingų įpročių (alkoholis, rūkymas ir t.t.) atsisakyme, santykių gerinime ir t.t. Koučingas taip pat naudojamas karjeros klausimuose, ieškant darbo, renkantis profesiją ir pan. Atrodo, kad šiuolaikiniame pasaulyje be to neišsiversime. Turiu galvoje, be sugebėjimo konstruktyviai mąstyti, susidaryti tam tikrus sąrašus galimai įtakosiančius mūsų tolimesnius pasirinkimus, siekius ir darbus...palengvinsiančius ėjimą pasirinkto tikslo link.
Tereikia žinoti, kad :
  • kiekvienas žmogus turi neribotą potencialą;
  • kiekvienas žmogus nori būti sėkmingesnis negu yra dabar;
  • kiekvienas žmogus pats žino, kaip tapti sėkmingesniu - reikia tik padėti jam tai atskleisti;
  • kiekvienas įsikišimas (patarimas) trukdo žmogui realizuoti savo potencialą.
Aš tikrai neagituosiu Jūsų bėgti ieškoti asmeninio koučingo specialisto, tačiau pakaktų to, kad bent vienam iš Jūsų po šio straipsnio viskas akyse prašviesėtų ir tai, kas galvojote neįmanoma - taptų siekiamybe. Gal kam nors atrodys kvailai, bet aš jau labai senai (nuo kokių 12m) sudarinėju įvairius sąrašus. Pasąmoningai. Nes būdama dvylikos tikrai nieko nesupratau apie tai, kas manęs laukia gyvenime, kuo noriu būti, kaip kurti ateitį tokią, kokios norisi, kokia svarbi savianalizė tam tikrai atvejais ir pan. Tuos sąrašus sudarinėjau daugiau iš smalsumo, ar išsipildys, ką sugalvojau, ar pasieksiu tam tikro tikslo per užsibrėžtą laiką ir t. t. O kai suaugau sužinojau, kad būtent tie sąrašiukai padeda save užprogramuoti tam tikriems dalykams. Per visą tą laiką nesilioviau sudarinėti tų siekiamybių sąrašų. Ir žinote, ką? Primiršus juos, po kiek laiko atsitiktinai radus ir perskaičius savo mintis, paaiškėja, kad didžioji dalis to, kas buvo užrašyta - tapo realybe :) Neapsakomai geras jausmas! Skeptikai gali vadinti tai atsitiktinumais ar sutapimais, bet man visiškai nesvarbu. Svarbu, kad tai pasiteisina!
Mokyklose ir universitetuose gauname daug teorinių žinių, tačiau ne visada žinome kaip jas tinkamai pritaikyti. Žinoma, žinios yra raktas į sėkmę, bet jau pats laikas liautis jas kolekcionuoti. Laikas veikti! Jei nežinote nuo ko pradėti, tiesiog užveskite "Idėjų sąsiuvinį". Manau patys nustebsite, kiek šaunių idėjų turite ir, kad neveltui sakoma - jei gali sugalvoti, vadinasi, gali tai įgyvendinti :)
Tereikia išmokti girdėti, kada klausote bei matyti, kada žiūrite.

2013 m. balandžio 7 d., sekmadienis

mergaitiški pasivaikščiojimai :}

 Juk sakiau, kad reikia išmokti džiaugtis pavasarine žiema ;)) Ir tada pasidaro viskas daug paprasčiau!
Kai už lango saulutė, Bonai atrodo tikrų tikriausias pavasaris. O kaip kitaip?! Ir krebždena letena į balkono duris, kad leistum ten pležintis :)


Bet aš turiu geresnę mintį šįkart! Keliaujam pasižiūrėti, kaip laikosi miškelis kitapus gatvės. Senokai ten nebuvom. O kaip tik ten plaaaaaaatūs laukai, takeliai ir takai, kuriais galima lakstyti neprisegtai, kur nori ir kaip nori :)
Kaip tarėm - taip ir padarėm!




Skirtumai - traukia ar atstumia?

Penktadienio vakarą turėjau galimybę praleisti laiką labai spalvotoje kompanijoje. Gerąja prasme spalvotoje, nes vienoje vietoje buvo nemažai žmonių lyg ir siejamų tam tikros veiklos ar laisvalaikio, bet tokių skirtingų (!), kad buvo įdomu stebėti ar nuo vakaro pradžios susidariusios trys stovyklos reorganizuosis į vieną įpusėjus vyksmui ar taip ir liks atstovauti tas atskiras bendruomenes, interesus, požiūrį ar pomėgius.
Ir vis dėlto, komunikabilumo dėka, vedamos žmonių geranoriškumo, matyt, tos stovyklos tvoros bent jau šiek tiek išlūžo ir stovyklos atstovai išsibarstė po visą teritoriją ;)
O Jums taip būna, kad, pavyzdžiui, eidami gatve ar tam tikroje aplinkoje pastebite porą ir negalite suvokti - kas juos sieja?! Na, kai nei vizualiai, atrodytų, dera, nei stiliumi, nei bendravimo maniera, o jei dar vėliau pabendravus paaiškėja, kad ir gyvenimo filosofija visiškai skirtinga... Keista. Bet gyvenimas juk iškrečia tokių keistų pokštų! Kai druska susižavi cukrumi, o sultinga mėsytė negali atsispirti ekologiškai išaugintai morkytei. Kai taurus šampanas negali nežiūrėti į smagiai putojantį alutį, o rytinė kava bando susidraugauti su puodeliu arbatos.
Nesijaudinkite, aš irgi toje pačioje valtyje, kurioje prie šeštadienio pusryčių stalo kiaušinienė vs ricotta arba, pavyzdžiui, sotūs mėsiški pietūs vs daug (!) daržovių ir pan. Bet tai tik virtuvės subtilybės. Daug svarbiau sugebėti gyvenime, tais esminiais momentais žiūrėti viena kryptimi, turėti tai, kas sieja, puoselėti bendras kertines nuostatas ir mokėti vienas kitą ištraukti iš rutinos, kurioje kartais gresia nuskęsti. Juk du ir yra tam, kad reikiamu metu galėtų vienas kitam padėti, vienas kitą ištraukti, o ne skandinti. Panašiu principu turėtų remtis ir santuokos sakramentas, man atrodo. Kai visa ko akcentas - tie du, nesvarbu ar juodas ir balta, ar agurkėlis ir braškė, ar gal net mėsytė ir morkytė. Nauja kulinarijos banga - molekulinė virtuvė pasauliui bando įrodyti, kad įmanoma ragauti ledų petražolių skonio, pamėgti žuvies skonio mėsą ar per naktį džiovintus burokėlių traškučius. Jei įmanomi tokie skonių deriniai, tai kodėl turėtų būti neįmanoma misija draugauti toms, iš pirmo žvilgsnio, visiškoms skirtybėms?
Ir vis dėlto, manau, kad minusas pliusą traukia, neatstumia. Tik tą trauką reikia mokėti valdyti ;)