#ContactForm1 { display: none ! important; }

2016 m. gruodžio 30 d., penktadienis

Su kuo sutiksi Tu Naujus metus, su kuo į žvaigždes palydėsi senus..?

Palmira sako, kad apsikuopti prieš Naujus metus reikia ne tik aplinką, bet ir santykius su artimaisiais, mat sutikus Ugninio Gaidžio metus esant su kuo nors susipykus, tikėtina, jog pešitės visus metus. Naujųjų metų šventei patariama puoštis prislopintos raudonos spalvos rūbais, dekoruoti šia spalva namus. Patariama vengti itin ryškių, ekstravagantiškų drabužių, svarbiau - ramūs, harmoningi spalvų deriniai, konservatyvūs modeliai.
Kadangi ateinančius metus valdys Ugninis Gaidys, geras ženklas šių metų sutikimui - įvairūs ugnies elementai. Ugnies elementą stiprins ir gyvūnų atvaizdai, tiesa, nebūtinai realių. Prisikviesti sėkmę galima ir tinkamai suruošus vaišių stalą. Šiemet svarbu atsisakyti vištienos ir kiaušinių, gerai, jei dominuos vaisiai, daržovės, grūdai, žuvis, jūros gėrybės, o stalo įrankiai bus metaliniai. Be to, ypač palanku maistą ruošti ant ugnies.
Dauguma skuba priminti, kad norus ir tikslus artėjant Naujiesiems patartina iš anksto susirašyti ant lapo popieriaus, bet jūs tą jau padarėte, tiesa?!
Bet kokiu atveju, ar sutiksite Naujuosius Ugninio Gaidžio metus paisydami visų astrologų patarimų, ar juos ignoruosite, o gal viską darysite priešingai - svarbu, kad ne tik sausio 1 dieną, bet kasdien jaustumėte harmoniją, visų pirma, su pačiu savimi, o tada jau ir aplinka atitinkamai į jus žiūrės, o metai bus sėkmingi visomis prasmėmis.


2016 m. gruodžio 22 d., ketvirtadienis

Kalėdos ateina su @tanaka_tatsuya

Įkvėpimo kasdienybei žmonėms suteikia įvairiausi maži dalykai. Šį kartą "maži" - tikrąja ta žodžio prasme. Negaliu atsižiūrėti kokybiškų, įtaigių ir, žinoma, meniškų iliustracijų, sprogimų smegenyse sukeliančių miniatiūrų ir tų mažų dalykėlių, kuriuos kuria vien tam, kad susuktų kokį smagų video /rachelryle/ mums, instagramo žiūrovams.
Kalėdos ateina su garsiuoju japonu Tanaka ir jo miniatiūromis.



2016 m. gruodžio 16 d., penktadienis

Išmokti priimti ir padėkoti... niekada nevėlu.

Artėjant šventėms paklausiau vaikų: "Kas smagiau: dovanoti ar gauti dovanas?". Atsakymas vienareikšmiškas - "gauti". Nieko keisto. Vaikai. Bet net jeigu ir jums maloniau gauti, nei dovanoti - ar mokate tas dovanas tinkamai priimti?
Esame linkę niurzgėti: tai mums nepatogi kėdė, kurioje sėdime, tai žmonės supa ne tie, tai stokojame laiko darbams nudirbti, tai visi aplink kvaili... o mes vieni - labai protingi, jaučiamės tarp likusiųjų nejaukiai. Ir oras, žinoma, visada blogas. O kur dar netikęs darbdavys ar erzinanti suirutė valstybės gyvenime.
O po tų "niekam tikusių dienų" sulaukę geresnių ir kur kas šviesesnių akimirkų, ar tada jau jas tinkamai įvertiname? Ar padėkojame? Nutylėjimas... tiesa? O turėtume ne tik patys deramai priimti mums siunčiamus dalykus, bet ir vaikus išmokyti tinkamai priimti tam tikrus dalykus. Kalbu platesne prasme nei "pasakyk tetai ačiū".
Didžiausi dalykai paprastai gyvenime būna ne tie - dideli dydžiu ar matmenimis, galbūt, net ne tie, apie kuriuos daug kalbama, bet tie, kurių labai trokštame, apie kuriuos svajojame, kuriuos puoselėjame mintyse, širdyje ir tik jų ilgai išlaukę pajuntame TĄ jausmą. Išlauktą. Tikrą. Už kurį be niekieno paraginimo norisi dėkoti širdimi.
Gebėti išgirsti.
Įsiklausyti.
Jausti.
Mokėti priimti
gyvenimo dovanas
širdimi.

                                                  Su ramaus vakaro linkėjimais.

2016 m. gruodžio 12 d., pirmadienis

Senųjų metų užrašai naujiesiems

whiteness
ease
Gruodis yra stebuklingas mėnuo ne tik dėl to, kad švenčiame labai gražius dalykus, pasitinkame naujus metus, bet ir todėl, kad kai atverti pirmos dienos lapelį kalendoriuje jau žinai, jog dienos iki didžiųjų švenčių prabėgs lyg spragtelėjimas pirštais. Tiesiog. Taip būna. VISADA.
Būtent šį mėnesį televizijos laidų anonsai pranašauja naujų metų sėkmes ir nesėkmes, išsamiai analizuoja zodiako ženklų galimybes, braižo dangaus kūnų judėjimo kryptis... Ir dažnas sau būtent gruodį keliame ateinančių metų kartelę vienu ar keliais laipteliais aukščiau, nei ji buvo šiemet. Išsikeliame naujus siekius, tikslus ir, žinoma, žadame būti šiek tiek -esni prie durų senųjų jau lūkuriuojančiais naujaisiais metais.
Ne išimtis ir aš. Kita vertus, ar išvis ko nors pasiektume, jeigu nežiūrėtume į priekį, neplanuotume ir nesvajotume apie šį tą truputį daugiau? Žinau ko dar nesuspėjau, žinau kam pašykštėjau dėmesio, jėgų ir laiko... žinau ir tai, ko bijojau, o bijodama nepriėmiau sprendimų ir nepasilypėjau laipteliu aukščiau. Bet žinau ir tai, kad pripažindama tai sau, einu pirmyn. Ir, kas žino, galbūt kitais metais?!
O kol dar esam apsiavę senųjų metų kojinėmis, norėčiau prisiimti sau ir palinkėti jums:
išdrįsti įgyvendinti net ir beprotiškiausiai skambančius planus ir idėjas;
nebijoti rizikuoti - jei tai ne namo ar viso gyvenimo santaupų užstatymas banke ar statymas "ant kortos" kazino - pasekmės tikrai nebus tokios baisios, kaip kartais jas sau piešiame;
dar ir dar ir dar kartą išlipti iš komforto zonos tam, kad išsilaisvintum ir tobulėtum - visomis prasmėmis;
netrypti vietoje, kai reikia sprendimo;
išsinerti iš rutinos, lyg iš senosios gyvatės odos, kai ji tampa slegianti;
auginti "skūrą" arba kaustyti(s) šarvus - kaip kam patogiau, nes kartais per skaudžiai ir per giliai sminga gyvenimo brokonierų strėlės;
įsiklausyti... į save;
lights
į širdį ir sielą įsileisti tik tuos, kurie to tikrai verti;
nepasiklysti ieškojimuose - savęs ar/ir mylimojo - tokio, koks jis "turi būti";
pripažinti suklydus, bet atsikėlus ir pasitaisius karūną BŪTINA oriai nužingsniuoti tolyn;
žinoti, kad yra dar TŲ dalykų, kurie tavęs laukia, TŲ vietų, TŲ galimybių ir rytdienos dienų, kurių pasakęs šiandien "viskas" niekada nepamatysi, nesutiksi ir nepajusi;
gyventi taip, kaip norisi, kaip jauti esą tikslinga ir prasminga...
BŪTI, nes tai didžiausia duotybė šioje Žemėje.