#ContactForm1 { display: none ! important; }

2012 m. gruodžio 30 d., sekmadienis

_2013 metų stotelė_


Kažkur tarp šalto sniego ir laukiamo šilto pavasario gyvena ilgesys...TAU. Kažkur tarp rytinės miglos ir patekančios saulės alsuoja prislopusi gyvybė. Tarp pietryčių ir rytų sklando bebaimiai vėjai klajūnai. Kažkur tarp juoko ir liūdesio rieda krištolo ašaros. Rieda ir susijungia giliose sielos upėse. Tarp maldos ir nuodėmės blaškosi atgailavimas. Kažkur tarp troškimų ir to, ką jau turi bėginėja nežinomybė, o tarp dangaus ir žemės tyvuliuoja gėrio jūros. Kažkur tarp vienos ir kitos uolos tęsiasi tarpekliai. Tarp dienos ir nakties žiba žvaigždės. Tarp žolės ir besiskleidžiančios gėlės plazdena margi drugelių sparnai. Kažkur tarp mylinčių žmonių susitinka šilumos pilni žvilgsniai. Tarp ištiestų rankų ir jų siekiančių delnų tvyro kruopščiai saugomi dviejų žmonių jausmai. Kažkur tarp šviesos ir tamsos - slegiantis laukimas. Tarp kalno papėdės ir viršūnės driekiasi begalinė ištvermė ir patyrimas. Kažkur tarp minties ir to ką užrašei baltame popieriuje egzistuoja apmąstymai. Tarp atėjimo ir išėjimo mielas širdžiai laikas. Kažkur tarp kažko įsivyrauja pusiausvyra ir tam, kad ją suprastum turi išgyventi viską, kas yra tarpinėse stotelėse - kažkur tarp kažko...
Tad, mielieji, nebijokim tarpinių sustojimų. Jie tik praturtina mūsų gyvenimą!
Tiesiog BŪKITE... ;)

O kodėl nepasipuošus? :)

NErinkinys "Suvytas švelnumas"

2012 m. gruodžio 28 d., penktadienis

Paskubėk




Gieda rytas
Saulės užtemdytoje žiemoje.
Virš laukų pakilusio speigų pakeleivio
Sidabro pirštais vedžiotas raštas dyla lange…
Miršta malda.
Nuo svetimų ašarų sulietas sniegas
Lašnoja į virpančias širdis.
Tiesiu į dangų rankas…
Gal kas sušildys, gal kas supras
Išsilieju vėjų nugairintoje rimtyje.
Ir kalba šlapios snaigės delne.
Iš akių ruošiasi pabėgti sumišusios iliuzijos.
Ausyse vis skamba kvaila vandeniu virtusių pusnių daina.
Ir šiame ryte šalia kvapnios arbatos lėkštelėje neradau padėto jaukumo,
Nesupratau į kokias pievas per naktį pabėgo ryškios gyvenimo spalvos.
Nesulaikiau byrančių ašarų.
Į juodą naktį išėjo šilti, geri jausmai.
Žinau, jie pasiklydo
Ir rytui atėjus nebegalėjo grįžti pas mane.
----------------------------
Bet aš taip ir likau gulėti patale.
Nepakilau į dangų ir nesurišau pamišusios saulės.
Nesugaudžiau tų paklydusių meilės aidų.
Na ir kas, kad buvau Tau pažadėjusi atnešt saujelę kvepiančių aviečių.
Dar nebuvau miške…
Rankas ir kojas surakino žiema.
O Tu eik. Eik eik tolyn nuo manęs.
Bėk į nebūtį, gal ten surasi mano išbarstytus sapnus.
Parnešk juos man. Sudėk į ilgesio delnus.
Aš jau galbūt būsiu nuėjus į mišką ir parnešus Tau krepšelį aviečių.
Paskubėk… Juk galiu numirt belaukdama. 

Prie gražių palinkėjimų vienas kitam švenčių proga, bent jau man reikėtų, kad kas nors pridėtų prie paros pora valandėlių... :) Gal tuomet nereikėtų paskubomis verstis per galvą gruodžio šurmulyje. Aišku, dar gerai, kad ne artimiausiems, o virtualiai erdvei pritrūksta dėmesio :)) Bandau pasitaisyti. Tuos, kas čia užsuka, skubu sveikinti su praėjusiomis Kalėdomis, tikiuosi jos Jums buvo kupinos balto tyrumo, gurgždančios ramybės, jaukaus eglišakių kvapo...ir pačių brangiausių šypsenų!
Na, o atšliaužiant juodajai gyvatei noriu pasidalinti keletą naujienų, kurios užsigulėjo taip ir negavusios progos būti publikuotos ;)
"Skaidri tyla"

"Vakaras"

Knygos skirtukas