#ContactForm1 { display: none ! important; }

2013 m. vasario 27 d., trečiadienis

Apie jausmų matricas, stokos efektą ir dar šį bei tą :)

Jei manote, kad galėtumėte pretenduoti į jausmų matematikos korepetitoriaus vietą - drąsiai apsireikškite. Jūs turbūt būsite atrinktas be didesnės konkurencijos :)) O gal tokių, išmanančių kaip pridėti žmogų prie žmogaus ir apskaičiuoti teorijų galimybes bei sudaryti gyvenimo eilučių ir jausmų stulpelių matricą, iš tikrųjų atsirastų? Jei ne, ką gi, galimai teks imti skolos lapelį...
Niekada nemaniau, kad įmanoma, jog viename žmoguje tilptų TIEK įvairiausių jausmų! Nuo galimybės suvokimo, baimės, nuolatinės įtampos, vaikiško džiaugsmo, prisirišimo, savigraužos, nuotykio troškimo, apsauginio instinkto, jaukumo, nuostabos, pykčio, abejonės... Ir tai tik maža dalelė to, ką įmanoma (pasirodo ne tik knygose rašoma, bet realiai tikrai įmanoma) jausti. O baisiausia yra tai, kad norint suvokti ir reikšti jausmus, reikia išmokti labai gerai juos valdyti. Tiesa, psichologijos kurso žinios šioje situacijoje kiša koją. Jausmų negalima sudėlioti į lentynėles, kaip teisingų ar klaidingų, gerų ar blogų, tinkamų netinkamų. Visus kilusius jausmus, nori nenori, reikia išjausti, juos išgyventi.
Be abejonės, kalbant apie jausmus, jei ne visiems, tai bent daugumai sušmėžuos toks dar labiau visiems nepaaiškinamas dalykas - meilė. Tai irgi jausmas, pirma mintis. Bet tai, iš tikrųjų, man atrodo daug daugiau nei jausmas...
Kalbant apie įsimylėjimus, skaičiau apie labai įdomų tyrimą ir jo interpretaciją. Profesorius R. Cialdini nustatė, kad žmonės labiau vertina ir trokšta to, kas reta arba ką gauti sudėtinga. Jis tai pavadino stokos principu. Atlikęs daugybę eksperimentų, R. Cialdini ir kiti nustatė, kad paverčiant kažką retu arba unikaliu („tik jums“) padidinamas to dalyko patrauklumas ir vertė. Verta susimąstyti, tiesa? ;)
Štai Jums ir paaiškinimas, kaip veikia stokos principas. Jo pagrindas - tai, kad nė vienam mūsų nepatinka išgirsti „ne“, būti apribotiems. Mums nepatinka, kai suvaržoma mūsų laisvė. Taigi, kai manome, kad galime kažką praleisti, nebūti pasirinkti, negauti, ko norime, mes reaguojame. Ši reakcija verčia mus stengtis dar labiau ir dar labiau norėti to, ko gauti negalime. Nežinau, kaip kitiems, bet man tai veikia visu 100 procentų :)) Žinoma, galima ginčytis ir teigti, kad kur jau kur, o meilėje stokos principas negali egzistuoti, BET (jūsų džiaugsmui ar giliam nusivylimui) tyrimai rodo kitaip.
Jeigu įdomu, plačiau apie atliktą tyrimą:
Tyrimą, patvirtinantį šią versiją, pernai atliko Erin R. Whitchurch, Timothy D. Wilson (JAV Virdžinijos universitetas) ir Daniel T. Gilbert (Harvardo universitetas). Autoriai paprašė koledžo moterų peržiūrėti keturių vyriškos lyties studentų Facebook profilius. Joms buvo pasakyta, kad tie vyrai prieš tai peržiūrėjo jų pačių profilius. Autoriai paskui atsitiktine tvarka pasakė moterims, kad vyrai reagavo į jas vienu iš šių būdų:
a) buvo labai susižavėję;
b) buvo vidutiniškai susižavėję;
c) nebuvo tikri dėl savo jausmų.
Iš pradžių moterys teigė, kad joms labiausiai patiko tie vyrai, kurie jomis buvo „labai susižavėję“, labiau nei tie, kurie jomis susižavėjo „vidutiniškai“. Tačiau galiausiai moterims labiausiai patiko tie, kurie „nebuvo tikri“ dėl savo jausmų. Joms jie pasirodė patraukliausi ir jos netgi galvojo apie juos daugiausiai.
Stokos principas turi didžiulės įtakos tam, kaip vertinate žmonių patrauklumą ir vertę. Taigi, jei vaikotės kažkokio žmogaus palankumo, verta stabtelėti ir paklausti savęs, kodėl tai darote :)

2013 m. vasario 26 d., antradienis

Supinsiu savo ilgesį
Ir nerimo naktis
Papuošiu aksominiu kaspinu.
Sunersiu lyg voratinklį
Pilkas mintis.
Lyg šilko siūlą verpsiu
Plonytę mūsų giją.
Ir į šilčiausią storą mezginį
Įpinsiu jaukias akimirkas drauge.
Man apsirengus šitą rūbą
Bus gera ir ramu,
Nes vėl užuosiu, kaip kvepi Tu...

2013 m. vasario 24 d., sekmadienis

Ir kaip gi be rytinių sekmadienio minčių? ;)

Taigi taigi, kurį laiką galvoje sukasi klausimas, ar galiojimo terminą turi tik maisto, kosmetikos produktai, vaistai..? Nors netgi šiuos pavartojęs dar kurį laiką po datos, iki kurios rekomenduojama naudoti, turbūt nenumirsi o ir pasekmės nebus jau tokios juntamos. Dėl maisto ir vaistų - kiek griežčiau viskas, bet lietuviškieji prekybos centrai nukainoja tik pavyzdžiui 50proc maisto prekes, kurių galiojimas baigiasi tą pačią nukainavimo dieną :)) O kada suvartoti? Vietoje, parduotuvėje ar dar galima parsinešti namo? :))
Na, bet iš esmės, tai tik įžanga. Mane labiau domina terminai kituose dalykuose, pavyzdžiuje, gyvenime. Darbdaviai paprastai irgi mėgsta nustatinėti terminus: bandomasis, iki tam tikros užduoties atlikimo, iki pirmos klaidos ir pan. O kaip su galutiniais terminais santykiuose? Taip taip, poros santykiuose. Egzistuoja tokie, kaip manote? Aš, aišku, galiu nemanyti nieko (bet man taip retai gaunasi :)) ), tačiau faktai kalba už save. Prie kavos puodelio draugė porina, kaip nebegali būti viena, nes tai slegia. Ir aš ją puikiai suprantu, tik nelabai suprantu, dėl kokių priežasčių reikia nusistatyti SAU terminą, iki kada turėtum tapti NEvieniša?! Ir tuomet visais įmanomais būdais pasinerti į tą laimingojo medžioklę. Nes, mano nuomone, tos medžioklės nieko gero neduoda. Galbūt, geriausiu atveju, trumpalaikius santykius ar tiesiog nuotykį. Tikrų santykių nesumedžiosi, juos reikia kurti, ir dar, pageidautina sąlyga - su tinkamu žmogumi tai daryti.
Kita draugė nustatė galutinį terminą savo sužadėtiniui (na, dėl sužadėtuvių, kai jis buvo tik draugas irgi buvo nustatytas šioks toks terminas :) ), iki kada būtų paranku kelti vestuves. Priešingu atveju, na, vestuvėms neįvykus, iš viso to gali sekti labai liūdnos pasekmės... Bandau jai antrinti, kad juk draugystės pradžioje, kai skraido drugeliai ar linksta keliai, o gal tiesiog (jos atveju) maudaisi nesuskaičiuojamoje galybėje gėlių ir dovanose, nebuvo terminų, kada laukiama kita dovana? O ji ramiai atsakė, kad buvo, tik tie terminai liko neišsakyti garsiai, o galvoje ji mat nuolat nustatinėja terminus, į kuriuos sumanesnis telpa, o vat tie kurie netelpa...
Asmeniškai galvoju, kad tai gana paika, na, tie nereikšmingi terminai iki kada kas ką turi padaryti. Bet kitą vertus, viskas turi pagaminimo datą ir jos galiojimo pabaigą. Jei kyla noras prieštarauti, geriau pagalvokite, tikrai viskas (na gerai, palikim atsitiktinumui 1proc iš 100, kad gali būti kitaip) turi pradžią ir pabaigą. Kaip liūdna ar džiugu tai bebūtų. O tas liūdesys ar džiaugsmas priklauso nuo labai paprasto dalyko, ar terminas buvo sudėtingas, reikšmingas ar toks, kaip pieno pakelio, kurio per daug nesureikšminame. Taip begalvodama supratau, kad ir mano gyvenime tų terminų ne taip ir mažai. Bet, geriau pasvarsčius, jie suteikia tam tikrus rėmus įvykiams, darbams... ir, deja, santykiams. Nors terminas iki kurio galiosiu vestuvėms su metais vis tolsta (nes būdama maža mergytė maniau, kad jau 25m tai tikrai būsiu susituokusi ir auginsiu vaikus, nes kokių 35-40m ateina gili senatvė :D ), taip pratęsdamas kitus darbus, suteikdamas naujas galimybes ir mažesnius šansus suklysti :)
O koks artimiausias Jūsų termino galiojimas...dar turite laiko? ;)

Auskarai auskariukai!

"Shine"

"Snaigė"
"Planeta"

2013 m. vasario 22 d., penktadienis

Šiandien pagalvojau, gal po truputėlį, nors ir labai nedrąsiai, bet jau mažais žingsneliais per likusias pusnis atkeliauja pavasaris? :)

Autobuse atsitiktinai atsisėdau prieš porelę (susivokus jau buvo per vėlu, na, kažkaip nei šis nei tas persėsti į kitą vietą :)) ) - sėdi abu galvas suglaudę, tokie vargdienėliai, greičiausiai po pamokų, turintys ne tiek daug laiko, tik kelionę iš taško A į tašką B. Nedrąsūs, bet juokingai mieli ir kažkodėl man keliantys šypseną. Autobusas juda, žmonės įlipa ir išlipa, o jie nekalba, net nežiūri vienas į kitą, tiesiog sėdi surėmę galvas :)) Žiūriu pro langą, akis kažkur padėti tai reikia :) O ten, kitame sustojime, convers'o vaikinas negali paleisti reebok'o merginos - vieną, antrą kartą ją atlošęs per liemenį įsisiurbia į lūpas :) Galiausiai paleidžia, o toji vos spėja įšokti pro užsidarančias autobuso duris. Po sekundės išsitraukia "touch" telefoną ir turbūt per daug lengva nuspėti kam skrebina žinutę. Ech, ta "nykščio" karta tokia nuspėjama... O man galvoje klausimas: na, kas dar, juk artėja kitas sustojimas :) O kitame - senyvo amžiaus publika. Įlipę kaip mat sudrumsčia visas romantiškas nuotaikas savo nepasitenkinimu jaunimu arba tiesiog visa pilku debesimi virtusia kasdienybe...
O man prieš akis prabėga paskutinieji mokyklos metai ir drugelių plazdėjimo pilve metas. Keistas, bet labai geras jausmas. Tiesa, jie atskrenda ne taip ir dažnai, šiek tiek pasibūna ir išskrenda. Maniau nebe sugrįžta, bet klydau :) Tiesiog keičiasi žmonės, savęs suvokimas ir požiūris į gyvenimą...bet drugeliai, jie visada tokie patys - pilni spalvų, jausmų ir naujų potyrių! Ar plazdentų pievoje ar pastrigtų kieno nors pilve :) Maniškiame jie spurda atsinešę ant sparnų pavasario gaivą, naujus iššūkius, gražiausias akimirkas ir naujas senas pažintis...ir dar šį bei tą, ko negaliu apčiuopti ir juo labiau įvardinti. Patikėkit manim, tikrai gali būti gera turėti gražių paslapčių ;)


2013 m. vasario 15 d., penktadienis

Pagaliau baigėsi suuunki ir ganėtinai varginanti savaitė... tikrai yra kuo pasidžiaugti! Ir prie to, kad penktadienis - pati puikiausia diena, kai žinai, kad savaitgalis tik prasideda ir, kad dvi dienos ir naktys bus tik tavo laikas, noriu pasidžiaugti gražiu apvaliu skaičiumi peržiūrų :) AČIŪ visiems, kas čia užsuka: netyčiomis, įvedę ieškomą nuorodą, galbūt atsitiktinai užklydę nuobodžiaujant naršydami kibernetinėse erdvėse...o gal kartą užklydę ir radę sau įdomių, vertingų bei skanių dalykėlių nusprendėte, kad būsite čia dažnesnis svečias... nuoširdžiai džiaugiuosi Jumis visais! Be Jūsų - nebūtų ir manęs ;) Na, bent jau šio Blog'o :) Nes kai žinai, kad yra tų, kuriems tavo mintys ir kūryba suteikia malonumą, kelia estetiką ar tiesiog leidžia atitrūkti nuo kasdienybės, tai labai geras jausmas, vedantis į priekį ;) Toks šiltas jaukumas, kuriuo mane apklojate vis dar žvarbokais žiemos vakarais...
Gražaus likusio vakaro ir ramios nakties, brangieji ;)

2013 m. vasario 12 d., antradienis

Basomis per rytojų. Aš į Tavo ilgesio delnus lašnoju.
Tik rytojus - mums kaip tolimas kelias, kaip gojus.
Aš tikiu, nors savy nerimo aidą kartoju.
Užmerktomis akimis. Aš esu su Tavimi kelionėj.
Ir tame laukime aš vis stoviniuoju...
Basomis. Per sugeltą ilgesio dieną.
Per mintis ir per širdis klajoju.
Viskas, ką turim - tik rytojus.
Apiplyšęs, purvinas, alkanas, bet man prie kojų.
Parklupusi šalia jo nebyliai maldą kartoju.
Ir smėlyje ranka Tavo vardą vedžioju.
Tik rytojus... į mano ilgesio delnus lašnoja.


2013 m. vasario 9 d., šeštadienis

2013 m. vasario 4 d., pirmadienis

Šįvakar taip norėtųsi nuskęsti mintyse apie Tave, tylioj ramumoj, jaukume. Reikia laiko, tiesa? Bet šis, kuris mums reikalingas, deja, niekur neskubantis. Toks lėtas lėtas, gal dėl to, kad einantis tolimiausiais aplinkkeliais. O aš žinau, kad man reikia tavęs. Tavo akių gilumos. Ir tik nesakyk man, kad nori pabėgt į vienatvę...
Į mano rūdijančią sielą beldžiasi lašas po lašo. Ne - mes dar nenutolę. Lietus dar nepabaigė šokti į sunykusią žolę. Laša negarsiai žodis ir minčių voratinklis pilkas, bet grynas, kaip žvaigždynas, skausmo pily ieško ramybės. O čia - skausmo pilyje šaltos mūro sienos. Širdyje jausmus užrakino marmuriniai skliautai. Ir vėl negaliu apkabinti tavęs. Nebemoku suprasti, kiek yra sniego sniege... Gal ne tiek daug kiek norėtųsi. Virtuali tikrovė ištirpo delne. Klausiu savęs, kiek baltos baltume? Ar balta tik tai kuo tikėjau?
Kažkur jau skęsta vakaras. Sodriai oranžinė meilė merkia savo apsunkusias rankas į melancholiją. Aš pasisemiu puodelį rūko ir per baltume paskendusį takelį vis dar einu. Neturi mano angelas sparnų, todėl aš neskrendu su juo, o vis einu...
Jaučiu kaip žemė atsigeria sniego. Aš laukiu, tikėdamasi, kad galbūt jau ištroškai mano jausmo ir nori atsigerti ilgesio. Jei išgirsčiau tavo sielos žingsnius, leisčiau sau bėgti jos pasitikti.
Keliauju didelio miesto mažučių gatvių kiemais, dar nepramintais takais, o dangaus žibintuose boružės ilsisi ir byra smėlis... Laikas eiti - namie užsidengė langai.

Riešo draugas - žavus, mielas, o svarbiausia - vienintelis toks, tik to vertai moteriai :)

Apyrankė "Pelėdų metas"