#ContactForm1 { display: none ! important; }

2014 m. rugsėjo 28 d., sekmadienis

Tylus Rugsėjis,
Kalbantis vėjui.
Žodžius pabėręs
Į laukus nuėjo...
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Kiekvienas metų laikas atsineša kažką savo: žiema kvepia stebuklų laukimu, tyla ir ramybe; pavasaris dovanoja nubudimą ir gyvenimo gaivalą; vasara dalinasi džiaugsmo ir šėlionių nuotaika... O štai ruduo man asocijuojasi su apmąstymais ir susikaupimu. Tarsi pasinėrimas į savotišką letargo miegą, kai viską jauti ir girdi, bet matai per ūkanas. Metas, kai viskas aplink sulėtėja. Ir nori nenori pats virsti tingiu katinu, kuris mieliau įsitaiso prie šiltos krosnies nei ieško medžioklės nuotykių.
Namai vis dažniau pakvimpa cinamonu ir obuoliais. Kaklą nuo vėjų apjuosia šiltesnė ir jaukesnė kaklo mova, o rankas pradeda šildyti plonytės moheros siūlai. Ruduo.
Vis dažniau įsiauname į guminius botus vietoj lengvų sportinukų. Kasdieniu draugu tampa žaismingas skėtis, saugantis nuo rudeninių darganų. Supranti...į pabaigą Rugsėjis.
Žvarbų rytą sugrubusias rankas šildo termosinis karšto gėrimo puodelis. Ir vietoj to, kad susitikęs su draugais gurkšnotumei ledų kokteilį renkiesi jaukiai pasėdėti susisupus į pledą prie puodelio arbatos. Ruduo.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Išdidus Rugsėjis
Lapus šalnai pakandus
Galvą iškėlęs
Nudienotais Bobų vasaros takais išėjo...

2014 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis

Būti moterimi...ir išgyventi. I dalis

Pasak L.Tolstojaus "Moterys - tai ašis, aplink kurią viskas sukasi". Ir negali to paneigti, kai visi žurnalai rašo ditirambus karjerai aklai atsidavusioms moterims, lieja rašalą spėlionėms, kokia gi ta XXI amžiaus moteris... Be jokios abejonės kabinami medaliai toms, kurios laiko visus keturis namų kampus, darbinėje sferoje siekia tarptautinio pripažinimo, nuolat keliauja po Pasaulį, nebegali susigaudyti tarp išeitų mokslų diplomų ir galų gale, yra nesuprantanti, kas esanti iš tiesų, be visų šių kaukių. Bet medaliai juk žavi? Kolekcionieres.
Kasdienybės ratas toks, kad įsukęs vargu bepaleidžia ir po 12 valandų darbo. O konkurencija tokia, kad paleidus vadžias, rodos, niekaip nepavyks įšokti ir suvaldyti nuo skardžio riedančio gyvenimo vežimo. Kiek baisoka, kai susimąstai, jog per tą beprotybę dalis mūsų prarado bet kokią tapatybę. Identifikacijos numerį - tai, kas išskirtų jį iš daugelio kitų. Tai, kas suteiktų savitumą.
Paieškoje įvedus žodį "moteris" gauname apie 11 800 000 rezultatų (na gerai, patenkinsiu smalsumą, įvedus "vyras" paieška randa kiek daugiau - 12 800 000 rezultatų). Ir permetus akimis informaciją, atrodo, kad ta "moteris" tikrai kažkas stebuklingo arba mažų mažiausiai - antgamtiško! Tiek sentencijų, citatų, eilių ir kitokio plauko rašliavos, skirtos būtent moterims. Ir žinote, skaitant "anais laikais" diktuotas rašytojų, filosofų mintis atrodo, kad tokių moterų nebėra. Jos tiesiog išnyko kartu su "dailiosios lyties" traktavimu, nuskendo kažkur tirpstančiuose ledynuose drauge su mamutus medžiojančiais vyrais ir uogas renkančios moters idealu.
Lėkdamos užkariauti Pasaulį pamiršome, kas esame. MOTERYS. Visų pirma esame moterys, mamos, dukterys, seserys ir tik po šių svarbiausiųjų "titulų" esame darbo rinkos dalyvės, visuomenės narės, savo lyties atstovės Pasaulyje. Nežinau kaip vyrai, bet šiomis dienomis aš pasigendu tų tikrųjų moterų, kurios nenorėtų užimti vyro vietos po saule, o tiesiog laimingai gyventų savo - su moteriškąja prigimtimi atsineštą gyvenimą.
Nesakau, kad reikia grįžti į viduramžius ir jurtose laukti, kol vyras parneš sumedžiotą laimikį, bet galėtume mažiau suktis tame kasdienybės darbų rate ir daugiau laiko skirti sau, savo moteriškumui.
Nesenai išgirdau vieno interviu gyvenimo būdo laidoje nuotrupas, kad "moteris moteriai nėra konkurentė". Kad jų stiprybė - būnant drauge, esant vienu kumščiu. Ir susimąsčiau, gal tikrai tai tiesa? Tik tas nuo mažumės aplinkos nevalingai skiepijamas nepasitikėjimas, konkurencijos tarp moterų skatinimas, visuomenės ar vyriškojo "direktorato" priešinimas mūsų vienų su kitomis atvedė iki tos ribos, kai visi aplink esantys rodos yra tavo konkurentai, kuriuos žūt būt reikia įveikti ir įrodyti savo pranašumą.
Belieka pritarti Ž.Ž.Ruso: "Kai moteris esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti vyro rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, - tolygu didžiai jai kenkti".


Kai moteris esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti vyro rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti. – Ž. Ž. Ruso.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/737467/sentencijos-ir-aforizmai-apie-m
Kai moteris esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti vyro rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti. – Ž. Ž. Ruso.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/737467/sentencijos-ir-aforizmai-apie-moteris/2
Moterys – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi. – L. Tolstojus
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/737467/sentencijos-ir-aforizmai-apie-moteris/5
Moterys – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi. – L. Tolstojus.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/737467/sentencijos-ir-aforizmai-apie-moteris/5
Moterys – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi. – L. Tolstojus.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/737467/sentencijos-ir-aforizmai-apie-moteris/5
Moterys – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi. – L. Tolstojus.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/737467/sentencijos-ir-aforizmai-apie-moteris/5

2014 m. rugsėjo 6 d., šeštadienis

Kai trumpam virstame kuo nors kitu

"Tai ne tau!" - negailestingai nukerta draugė, tarsi turėdama teisę ką nors esminio nuspręsti tavo asmeniniame gyvenime. Arba "Tu juk nesugebi, kam tai darai?" - suaugusiųjų nuosprendis vaikui besistengiančiam išmokti ar atlikti ką nors nauja. "Tai ne vyriškas/moteriškas reikalas" - tik keletas iš daugelio aštrių kaip ašaka žodžių, kai kas nors pradeda mąstyti NEstandartiškai...
Daugybė NE, NE TAIP KAIP VISI, NE TAU įspraudžia mus į rėmus. O šie kasdien traukiasi, viduje palikdami mums menką plotelį, kuriam nykstant atsiranda galimybė uždusti. Kaip asmenybei. Bet juk tai normalu, sakysite, nes visuomenė turi turėti rėmus. Galbūt. Bet jei jau taip - sau pageidaučiau guminių. Man patiko G.Santayana pasakymas, kad "Apie visuomenės laimę galima spręsti iš to, ar ji geba žaisti." Šiandien atsitiktinai pamačiau šias nuotraukas ir supratau, kad vis dėlto, žmogus gali virsti absoliučiai viskuo. Kad ir trumpam. Bet ta galimybė - labai žavi ir įkvepianti. Gali Tu - vadinasi, galiu ir aš.



"Būkite tas, kuo, Jūsų nuomone turi tapti visa visuomenė. Jūs tikite žodžio laisve? Tada kalbėkite laisvai. Jūs mėgstate tiesą? Tada sakykite tiesą. Jūs tikite atvira visuomene? Tada atsiverkite. Jūs tikite padoria ir humaniška visuomene? Tada elkitės padoriai ir humaniškai." A.Michnikas