Koks nuostabus rytas, kai pažadina ne žadintuvas (dažnai rodantis nesuvokiamus skaičiukus), o saulės spinduliai besiskverbiantys į kambarį pro tankią žiemos užuolaidą. Geeeera! O, kad visi, na, bent jau dauguma rytų būtų tokie lazy :) Kai nereikia lėkti pasitikti kažkur nuolatos skubančio laiko, bėgti į nuvažiuojantį autobusą, vos atgaunant kvapą nuo žiemos šaltuko kutenančio nosį... Kai gali neskubėdama pati su savo mintimis gulinėti šiltame patale, flirtuoti su prasidedančia diena ir šypsotis, nes laukia nuotykis. Dienos nuotykis. Jo kartais tenka ieškoti, giliai kapstant, kad surastum, kas buvo tos dienos vinis, o kartais pakanka nubusti ir tiesiog būti pasiruošus nuotykiams :)

Kai ryte pakanka saulės spindulių šypsenai, pagalvoju, kad gal jau perpratau bent dalį gyvenimo paslapčių ir išmokau pasidžiaugti tuo esamu momentu - čia ir dabar. Nors pavyksta ne visada, bet stengtis verta ;) Tas žinojimas keistas, bet malonus, kad užtikrinčiausias dalykas, kurį turi - tai ši akimirka. Galima taip smarkiai glausti prie krūtinės praeitį, kad glėbyje nebelieka vietos dabarčiai (J. Glidewell), bet aš taip gyventi nenoriu. Kaip O. Vilde teigė "Praeitis žavi tuom, kad ji praeitis".

Tikiu

Jei tik galėtum, tikiu – kalbėtum...

Šnabždėtum man ilgesiu, atgaila, vienišų dienų paguoda.

Apglėbtum supratimu ir gražesniu pasaulio suvokimu.

Maitintum meile, o desertui patiektum

Švelnumą, prisotintą gerumo.

Aš tikiu. Nors niekada nepaklūsti mano sielos eilutėms...

Aš tikiu. Tu apsigyvenai manyje.

Kiekvienoje mano kūno kertelėje,

Kiekviename sielos centimetre...

Mano akys, pramerktos ryto, alsuoja Tavimi.

Ir Tu čia, giliai manyje – pasislėpęs ametisto spalvos akyse.

Nauji draugai ausims :)

"Coral red"

"Raštuota mėlyna"

Juk būna dienų lyg tyčia...

 

Aš tyliai ilgiuosi Tavęs, kai maišosi dangus ir žemė. Kai dienos ir naktys kartu vienodą tekėjimą lemia. Kodėl aš ilgiuosi tavęs? Namuos ar išėjus į gatvę jaučiu kaip sunki po kaklu stačiai pasikorus vienatvė. Ir vėl aš ilgiuosi tavęs. Atšalo širdis kaip ir kūnas... Ką šildai tu dabar savam glėbyje, o ką vėl siunti po perkūnais?! Žinau, nepavyks nė vienam, išnešt nuo tavęs sveiką kailį. Nudegus tavim, vėl ilgiuosi tavęs... Sugrįžki į širdį, o meile!

Naujausi darbai :)

"Blu royal"

Kaklo vėrinys "Uogos"

Sagė "kas nors mėlyno"

mono ar poli-gamija?

Nesenai baigiau skaityti knygą, kurioje istorija apie "trejetą". Neveltui knygos prologe F. G. Lorc'os mintis "Du niekada nebuvo skaičius, nes tai tik nerimas ir jo šešėlis". Ši knyga labai netradicinio požiūrio ir skaitytojas turbūt negalėtų būti apsitvėręs senamadiškomis pažiūromis į gyvenimą ir santykius... Bet, kokia įdomi ir intriguojanti to trejeto istorija bebūtų, galiausiai liko du, gal netgi tiksliau būtų, tie du - po vieną išsiskaidė.
Nors du, kaip jau minėta, tik nerimas ir jo šešėlis, tačiau sutikit, realiame gyvenime daugiausiai matome tų dvejetukų. Poros, draugės, bičiuliai, suolo draugai mokykloje, net ir kontrolinių darbų variantai, dažniausiai būdavo DU :) Man atrodo, kad daugelis gerai žino pasakymą, vienas lauke ne karys, gal todėl bijo skintis kelią gyvenimo džiunglėse kaip vienetai? Galimybių teorija plati, ir jos visos šįkart tikrai neišnagrinėsime... Bet dėl tų dviejų, kalbant apie poras, kilo šiokių tokių apmąstymų.
Skaičiau straipsnį apie monogamiją. Ir žinote, kokią įdomią tiesą teigia psichologai? Kad monogamija - pančiai, kuriais žmonija susipančiojo savo noru, deja. Ir, manau, šiek tiek per garsiai rėkia tie, kuriems atrodo, kad tai - genetiškai užprogramuota. Moksliniai tyrimai teigia, kad tarkim paukščiai yra gana monogamiški. Manoma, kad monogamiški yra apie 92 rūšių paukščiai. Skaičiai įspūdingi, sutinku :) Dar įspūdingiau skamba, kai išgirsti, kad žąsys netekusios savo antrosios pusės daugiau nebesiporuoja. O ką jau kalbėti apie legendas, kad gandrai ir gulbinai, netekę patelės, nusižudo krisdami iš didelio aukščio! BET, neseniai mokslininkų atlikti DNR tyrimai sugriovė gulbių ištikimybės mitą. Pasirodo, 40 proc. jų jauniklių yra nuo kitų gulbinų. Siekiant išsiaiškinti, kaip tai nutinka, ornitologai pritaisė gulbėms siųstuvus. Paaiškėjo, kad kai kurios patelės rytais, kol gulbinai miega, lekia į slaptus pasimatymus, o paryčiais grįžta ir toliau vaidina ištikimas žmonas. Tokie faktai negali nestebinti, sutikit ;)
Įsiminė ir straipsnio baigiamoji mintis, kad žmogus yra poligamiškas, o meilė - monogamiška. Kiekvienas mūsų turi teisę rinktis ir gali nuspręsti, ar yra pasirengęs aukoti savo poligamišką prigimtį dėl meilės. O ką renkatės Jūs?

(remtasi N. Kler straipsniu)

Sokratas teigė, kad "grožis - karalius, valdantis labai trumpai", tačiau, kuri moteris nenorėtų tokio palydovo bent vienam vakarui? ;)

Sagė "Žiemos gėlės"

Sagė "Moters labirintas"