Šios savaitės įkvėpimas

Buvau šiek tiek "be ryšio", po to ryšyje, bet tik telefonu... tai va taip gavosi, kad sekmadienį jūsų nepasiekė naujos savaitės įkvėpimas. BET geriau vėliau, nei niekada. Žinodama, kad ateinantį savaitgalį vėl būsiu išvykusi ir sekmadieniškai neįkvėpsiu naujai savaitei, dedu vaizdų dėlionę šiandien - tiesiog dabar :)

inspiration of the week

Vertybės: įdirbis sporto salėje AR sielos - proto - kūno harmonija

 Mums klijuojama tiek etikečių, kad vargu ar per jas besimato bent lopinėlis tikrojo AŠ. Esame spraudžiami į įvairaus pobūdžio rėmus. Mums pritaikomos keisčiausios klišės. Matome tiek fotošopo, kad daugelis negebame atskirti, kur realybė, o kur tik iliuzijos, skirtos tam tikrai rinkai.
Kaip ten sakoma, jeigu ką nors darysi 21 dieną - tai taps įpročiu. Tai čia, turbūt, panašiai yra su tuo, kad, ką matai, kokia informacija esi maitinamas - su tuo ilgainiui sąmoningai ar ne pradedi tapatintis.
Jeigu žurnalai rėkia apie kūno kultą, nori nenori, bet tai, daugiau ar mažiau, paliečia kiekvieną iš mūsų. Vieni metasi į vegetarystę, kiti atranda žaliavalgystę, treti nenuilsdami pluša sporto salėse, siekdami prilygti žurnaluose besipuikuojantiems kūnams. Ir kartais situacija būna tokia absurdiška, kad, pavyzdžiui, kokia brandaus amžiaus moteriškė sau neatsakiusi į klausimą, kam jai vis dėlto reikalingos "grotelės" ir "kubiukai" pilvo srityje, beatodairiškai kilnoja svarmenis, lieja prakaitą sporto salėje su asmeniniu (čia būtina sąlyga!) treneriu dažniausiai tam, kad tiesiog įsikeltų asmenukę ar instagraminę nuotrauką ir pelnytų daugybę "laikų"...
Dar absurdiškiau atrodo jauna mergina, kuri vis dar nuoširdžiai tiki, kad apvalią, dailią krūtinę (tikrą!) įmanoma suderinti su plokščiu "six-pack'u". Gaila, bet dažnas atvejis, kad asmeninis treneris rūpinasi tiesiog gerais sportiniais parametrais, bet pamiršta paaiškinti tokias subtilybes, kaip, kad procentaliai didžioji moters krūtinės dalis yra sudaryta iš riebalinių audinių, kurie sportuojant "nyksta" ir jeigu riebaliukai traukiasi nuo pilvo preso, vadinasi "traukiasi" ir pati krūtinė. Aišku, daugumai jaunų merginų patinka tas "išdirbtas" presas, todėl, vėliau, supratusios jo kainą, griebiasi plastikos chirurgų telefonų numerių. Vieša paslaptis, kokiu reikalu - krūtinės korekcijoms atlikti.
Puiku, jeigu tik tiek žmogui reikia iki pilnos laimės - plokščio pilvo ir dailios krūtinės, bicepsų raumenų auginimo ar tapti madingu, pasikinkius žaliuosius kokteilius.
Pasiekti norimų kūno formų, drįstu teigti, tikrai paprasčiau, nei atrasti sielos, proto ir kūno harmoniją. "Stenkitės, kad grožį papildytų pastovios vertybės" /Ezopas/

Įkvėpimas naujai savaitei!

inspiration for a new week

Reklama gali būti verta jūsų dėmesio

Rašydama antraštę galvojau ne apie "naujų" skalbimo miltelių reklamą televizijoje, net ne apie kažkur iš ekranų dingusią šokančią Delmutę ir ne apie po dvidešimt trečios valandos transliuojamas alkoholinių gėrimų reklamas. Aš apie tas, kurios, mano manymu, turi turinį, mintį ir prasmę arba yra šmaikščios ir šiek tiek ironiškos, nes gyvenimas - būtent toks.
Dalinuosi su jumis savo atradimais!

Gili, prasminga ir intelektuali, sakyčiau. Tokia yra ši Dove reklama Dove Real Beauty Sketches

Net neįtikėta, kokia prasminga gali būti alaus (taip taip, būtent alaus) reklama - apie gyvenimą, siekius, tikslus ir tai, kad neverta pasiduoti - NIEKADA Amstel Lager - The Chef

Dar viena savo branda nustebinusi alaus reklama Guinness basketball commercial
Pradedu galvoti, kad šių reklamų kūrėjams alus nėra tik gėrimas, o šis tas daugiau: draugystė, pergalės (dažnai, tiesiog prieš save patį) ir siekiai.

Viena prasmingiausių, kada nors matytų reklamų, jeigu tai galima pavadinti "reklama" - Pro Infirmis - because who is perfect Štai toks požiūris, mano nuomone, yra tikroji integracija į visuomenę.

Tiems tėveliams, kuriems gimus kūdikiui atrodo, kad yra daug svarbesnių reikalų, nei jo vardo išrinkimas. Vardo, kuris visam ar bent jau 18 metų jo gyvenimui bus nemažiau svarbus asmanybės identitetas nei jo pavardė ar genealoginio medžio šaka - Robocop

Prasminga. Verta mūsų dėmesio ne tik per didžiąsias metų šventes, kada norisi būti geriems ir užsidėti pliusiukus ar pelnyti daugiau karmos taškų... The most important

Įkvėpimui. Kurti. Honda Hands

Na, o pabaigai, nuotaikinga ir šmaikšti, su sarkazmo prieskoniukais Forgiveness for Schneider Beer

Kas slepiasi po išpuoselėta išore ARBA kas nutinka, kai pamatai tai, ko reikėjo nematyti

Esu rašiusi apie tai, kad visi esame savo Didžiojo Gyvenimo filmo režisieriai, scenaristai ir, žinoma, pagrindiniai aktoriai. Rašiau ir apie tai, kaip dažnai NEsavo noru užsidedame kasdienybėje kaukes ir būname tais, kuo turime būti ir tokie, kokius mus nori matyti kiti arba į kokias gyvenimo scenas esame vedini susiklosčiusių aplinkybių...
Šį kartą galvoju, KODĖL turime būti tuo, kuo nesame. Kodėl kažkas jaučiasi turįs teisę nurodinėti, kaip turi elgtis ir atrodyti, kaip kalbėti, kokias frazes vartoti..? Jeigu tau netinka žmogus - toks, kokį matai prieš save, tada jums tiesiog nepakeliui (!). Tas, kuris pamins save, savo nuomonę, įsitikinimus, požiūrį (jau nekalbu apie išvaizdą) - manau, niekada negalės jaustis gerai (iš tikrųjų GERAI!) ir jį lyg koks kirminas grauš kartėlis su galybe klausimų priešakyje: kam? Kodėl? Dėl ko tai darau? Grauš, kol beliks graužtukas. O šis juk irgi neatitinka visuomenės standartų, taigi, bus tiesiog išmestas, kaip panaudota nebereikalinga prekė ar savo laiką atitarnavęs daiktas. Labai sunku suvokti, kad šiuolaikinėje visuomenėje vis dar apstu tų, kurie nesikeičia patys, bet labai nori pakeisti visus aplink save. Žinoma, taip lengviau. Visada paprasčiau besti pirštų į kitą, nei susiimti pačiam.

Dvigubi standartai ir stipriai perlenkta lazda bandant pri(si)taikyti prie kažkokios neaiškios sistemos. Tam, kad taptum paklusniu sraigteliu, vykdančiu iš aukščiau nuleistus nurodymus. Tiesa, svarbiausia dalis čia - nieko neklausinėti, tiesiog vykdyti. Dar labai svarbu, kad netaptum degutu medaus statinėje, nes tada kyla pavojus, kad akylesni medaus valgytojai supras tai, jog ilgą laiką su tuo jų skanaujamu medumi buvo kažkas negerai: pridėta dirbtinių saldiklių, spalvos pigmentų, skonio stipriklių ir įvairaus plauko stabilizatorių, kurie užtikrintų skanautojams įprastą gero produkto bendrą vaizdą. Čia kaip su obuoliu, kuris netgi ir blizgėdamas gali slėpti ne vieną kirminą viduje. Taigi, teko "garbė" ir man paskanauti tokio obuolio... Labai nublizginta išore, deja, pradėjusiu pūti vidumi. Tik va, kažkaip nesinorėjo tapti vienu iš daugelio viduje besislepiančių uolių kirmėliukų.

Atrodo tiesiog dar viena diena, bet TOKIE potyriai ir daug daug apmąstymų po to, kad prigavau save galvojant: reikia ką nors daryti! Parašyti peticiją, laišką ar dar ką, kokiai nors "teisingumo ministerijai". Tegul sužino, kokie supuvę obuoliai tuose miestų sodeliuose ritinėjasi... Bet po to supratau, kad nieko gero iš to neišeitų. Nes, greičiausiai, būčiau apšaukta netikusia sodelio kiemsarge, kuri nepatenkinta, jog jai reikia surinkti tuos krituolius, nepagrįstai skundžiasi ir bando apšmeižti garbingą Sodininkę, kuri juk tikrai tik gerų tikslų vedina, iš altruistiškų paskatų augina rūšinius obuoliukus, pritaikytus tik gurmanų skoniui. Gink Die ne paprastuosius, skirtus maximos prekystaliams. Na, ir sėkmės jiems, kuriant muštruotų sodininkų imperiją... Mūsų žemdirbių šalelėj neprapuls gal. Ir jeigu išvengs maximos prekystalių, tai galbūt pasieks kaimynės Lenkijos, o ten tai jau tikrai galės džiuginti visus "skonio gurmanus" savo europietiškos veislės identitetu.

Negaliu nepritarti Senekos minčiai: "Du dalykai teikia sielai daugiausia stiprybės: ištikimybė tiesai ir pasitikėjimas savimi".

Įkvėpimas naujai savaitei!

inspiration for a new week

Apie gyvenimo nuotykius ARBA esame ten, kur ir turime būti

Ištrauka iš vieno labai gerai žinomo Lietuvoje, ir ne tik joje, aktoriaus interviu gyvenimo būdo laidai: "Man buvo kokie 34 metai, kai dirbant užsienyje sutikau neįtikėtino grožio mergyčką. Nu neįtikėtino grožio! Ji buvo labai jauna, gal devyniolikos. Visą mėnesį dirbom kartu, aš žiūrėjau į ją, ji atsakydavo tuo pačiu... Vieną vakarą ji pakvietė mane susipažinti su savo šeima - kilminga, didele šeima. Jos tėvas be didesnių ceremonijų, pamatęs mane paklausė, ar man patinka jo dukra. Tada atkišau jam savo žmonos ir sūnaus nuotrauką. Jis sako: "O gaila..." <...> Ji dabar turi du vaikus. Sutikau ją prieš kokius septynis, gal penkis metus Madride. Tokia tetutė (juokiasi). Mano žmona daug gražesnė už ją."
Ši ir begalė panašių situacijų tik įrodo, kad esame su tais, su kuriais ir turime būti. Ir, kad niekas gyvenime neįvyksta veltui. Kartais jaunystės NEpasirinkimai vis sugrįžta lyg su kartėliu "o kas būtų, jeigu tada būčiau...". Bet, matyt, neturėjo būti, jeigu dabar esi kitoje vietoje ir su kitais žmonėmis. Ir nėra ko gaišti laiko narstant praeities kauliukus.
Kai esame labai jauni (dar -niolikos) - atrodo visas Pasaulis mums po kojomis, visi pasirinkimai, galimybės... tereikia panorėti. Ir taip galvojame ne tik apie pasirinkimus ar ateities planus, bet dažnai ir apie žmones. Vėliau, nors esame vis dar jauni, pradedame atsargiau žiūrėti į šiandieną, nes nežinome, kas bus rytoj ir ta nežinia šiek tiek glumina. Nes jau esame išnaudoję savo atsargines "gyvybes" šėlionėse ir savęs ieškojime iki dvidešimties. Tada galvojame, sudedame pliusiukus ir minusiukus, neretai "apsidraudžiame", kad neliktume ant ledo. Būdami vis dar jauni, bet jau brandesni savo patirtimi ir išgyvenimais, žinome, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, o už, pavyzdžiui, kiekvieną "bonusą" iš darbdavio apsimoki asmeninių santykių sąskaita.
Santykių aritmetika nėra paprasta, bet jeigu labai stengiesi ir nuolat dirbi tuo klausimu - gali pavykti ją perprasti (arba bent jau galvosi, kad tau tai pavyko).
Niekas šešiolikmečiui neįstengs paaiškinti, kad būtina gyvenime sverti ir matuoti, kad pasirinktum teisingai; niekas aštuoniolikmečiui nesugebės įrodyti, kad galima pasimokyti iš kitų klaidų pačiam to nebandant daryti; vargu ar atsiras tas, kuris dvidešimt penkerių jaunuoliui pakirps sparnus siekiant tikslo; kaip ir abejotina, ar atsiras toks, kuris nugyvenęs gyvenimą - tokį, koks jis jam ir buvo skirtas, pasakys, kad buvo neverta.
Švedų rašytojas Stefan Casta yra pasakęs, kad "Gyvenimas yra nuotykis. Kiekviena diena yra nuotykis. Šiandiena yra nuotykis. Rytoj prasidės kitas. Mūsų gyvenimai yra neatrasti kontinentai. Kiekvienas žmogus yra nenutrūkstamas pasakojimas" ir, matyt, jis buvo teisus...