#ContactForm1 { display: none ! important; }

2014 m. vasario 8 d., šeštadienis

...nes ateitis dar neužrašyta

Mes nuolat planuojame, kaip gyvensime ateityje, o ne gyvename dabar. Sakome: "Palaukite, kol baigsiu mokyklą, kol gausiu filosofijos daktaro laipsnį, tada prasidės tikrasis gyvenimas." Kada viską jau turime - o to pasiekti nebuvo lengva - sakome sau: "Turiu palaukti, kol gausiu darbą, tada tai jau pagyvensiu." Kada gauname darbą, užsinorime automobilio. Paskui namo. Mes paprasčiausiai nesugebame gyventi šia diena. Mes linkę nukelti tą tikrojo gyvenimo pradžią vis toliau ir toliau, ir patys nežinome kodėl. Gyventi reikia dabar. Taip atidėliodami, galime niekada gyvenime nepajausti tikrojo gyvenimo skonio. (Thich Nhat Hanh)

Sunku? Tikrai nelengva. Atsiras ne vienas, kuris pagalvos: "Pfff, gyventi tik šia diena?! Kvaila. Neapdairu. Paaugliškai atsainu." Galbūt. Bet jeigu pavyktų gyventi šia diena, neprarandant sveiko proto, tuomet gal viskas neatrodytų taip paika?
Planavimas - pagirtina savybė, darbe, buityje, bet tik tada, jei nekalbama apie tokį planavimą, kuris atidėlioja patį gyvenimą.

Kai išmoksime pragyventi dieną neskubant, kaip tą daro gamta, galėsime jaustis šiek tiek pranašesni už tuos, kurie dar tos pamokos neįsisavino. Henris Deividas Toro sakė: "Tegul joks ant tako nukritęs riešuto kevalas ar praskrendantis uodas nepastoja mums kelio. Leiskite mums ateiti anksti ir akimirksniu išnykti greitai ir niekieno netrukdomiems. Teateina žmonės ir išeina, tegul skamba varpai ir verkia vaikai - juk iš to susideda diena. Jei kaukia traukinys, tegul kaukia, kol užkims. Jei skamba varpai, kodėl mes turėtumėm bėgti? Laikas tėra tik tekanti upė, prie kurios aš vaikštau žvejoti."
Manau, kad kiekvienas sau turėtų išsikelti tikslą - kad gyvenimas būtų ne pigus, o šventas.

2 komentarai:

  1. Ne vienas toks įrašas jau buvo parašytas, bet dar nei vienas taip neįkvėpė daryti to, kas tokiais įrašais skatinama - gyventi. Ačiū.

    AtsakytiPanaikinti