#ContactForm1 { display: none ! important; }

2013 m. gegužės 11 d., šeštadienis

Plaukiojimo sėkmę lemia ne tiek pats laivas, kiek sumanus jo valdymas

...kur laivai, ten ir inkarai? Nesiginčysiu. Bet NLP (neurolingvistinis programavimas – turbūt garsiausia ir kontroversiškiausia taikomosios psichologijos atmaina) turi kitokius inkarus.
Kalbant apie NLP - tai ir požiūris, ir metodologija, leidžianti tirti mūsų subjektyvią patirtį ir ją modeliuoti. Šiais laikais tai yra jau gana plačiai pripažinta metodologija, nors dar neseniai ji buvo ignoruojama, ypač tradicinių pažiūrų psichoterapeutų ir psichologų. NLP yra ne tik metodologija, tai ir požiūrių visuma, leidžianti sistemingai studijuoti ir modeliuoti tai, kaip mes sukuriame savo subjektyvų pasaulį su visais jo skausmais ir malonumais. Suprasdami, kaip mes sukuriame savo nuostatas, įsitikinimus, reakcijas ir įpročius, mes išmokstame juos pakeisti. Tai metodų rinkinys skirtas žmogaus "subjektyvaus pažinimo struktūroms" suprasti ir paveikti gydant, motyvuojant, sudarant tikslus. NLP netraktuojamas kaip mokslas, bet yra suprantamas kaip komunikacijos su vidinių aš ir aplinkiniais (bei aplinka) menas.
NLP išpopuliarėjo pasaulyje todėl, kad leidžia išmokti daryti įtaką ir sau, ir kitiems. Greitai ir veiksmingai, nes pokyčiai, kurie mums svarbiausi, nebūtinai turi būti išoriniai - tereikia pakeisti suvokimą.

NLP vadinami inkarai yra tokie, kurie ne įkabina mus į žemę, kad nepajudėtumėme iš vietos ir mūsų nenuneštų tėkmė, o suteikia progą plaukti per gyvenimą taip, kaip mes patys to norime – pasiekti savo tikslus, rasti savyje tai, kas padės mums įveikti visas kliūtis, baimes, suteiks pasitikėjimo savimi. Inkaru vadiname vidinę arba išorinę reprezentaciją, kuri iššaukia kitą reprezentaciją.
Visame, kas mus supa, galime įžvelgti inkarus. Jie apima visas reprezentacines sistemas. Daugelis reklamų, kasdien rodomų per TV ar skambančių radijo eteryje – mums jau yra inkarai. Tik išgirdus pirmuosius garsus, žinome reklamos pabaigą. Jei tai šokoladas, galime pajusti jo skonį arba imti ieškoti šokolado plytelės, jei tai, pavyzdžiui, cigarečių reklama,- taip ir norisi rūkoriams užsirūkyti. Na, kas gi nenorės nuvykti į laukinę Marllboro kaubojų šalį ir patirtį laisvės pojūtį, arba smagiai pralėkti su Ferrariu. O ką jau kalbėti apie visuomet smagias ir nuotaikingas Coca colos reklamas?!
Ir kaip tai gali padėti man siekti savo tikslų, paklausite? Inkaras – tai neverbalinis signalas, kurį supranta tik jo gavėjas. Tiksliau, jo pasąmonė. Taigi, inkaras – tai stimulas, kurį mes patys kontroliuojame. Jis turi būti gana neutralus. Stimulu gali būti taškas ant peties, rankos, prisilietimas prie nosies galiuko, ausies galiuko paspaudimas, spragtelėjimas pirštais ir t.t. Taigi, jei prisiminsime labai sau svarbų įvykį, kurio metu patyrėme stiprų išgyvenimą – drąsą, pasitikėjimo savimi jausmą, pergalės skonį ir pan.,- atkursime jį savo mintyse taip, kad lyg ir vėl jame dalyvautume, ir tuo metu sukursime inkarą – prireikus tokio pojūčio, tereiks tik aktyvuoti jau turimą inkarą.
Kaip sukurti inkarą? Tam reikia pasinaudoti keturiais inkaravimo principais:
  • Stimulo unikalumas. Jį žinote tik jūs. Jis yra patogus ir lengvai pasiekiamas. Savaime suprantama, kad rankos paspaudimas nelabai tinkamas inkaro sukūrimui, nes kiekvienąkart sveikinantis mes aktyvuosime galbūt tuo metu mums ir nereikalingą reakciją.
  • Intensyvumas. Inkaras yra sukuriamas tik intensyviausio pojūčio išgyvenimo būsenos momentu. 
  • Skaidrumas. Prisimindami norimą būseną neturime leisti save užvaldyti jokiems prieštaravimams, jokiam vidiniam dialogui. Jie gali mus išmušti iš vėžių.
  • Tikslumas. Inkarą pastatome, kai, mūsų manymu, išgyvenimai pasiekė maksimalų intensyvumą ir išlaikome iki mūsų manymu tas išgyvenimas ims silpti.
Inkaras – tai tam tikras mūsų sąmonės mygtukas, kuriuo iššaukiama tam tikra reakcija arba elgsena. Juk visa mūsų gyvenimiška patirtis užkoduota slypi pasąmonėje ir mes ją visur nešiojamės su savimi, tad reikia turėti instrumentą, su kuriuo galėtume iš pasąmonės klodų išimti mums reikiamą resursą. Taigi, inkaras – tik mechanizmas. Instrumentas. O jei jau mes jį turime – naudokimės!
Inkarai mums reikalingi tam, kad jaustumėmės, jog nepaisant situacijos, mes turime instrumentą, išsisukti iš visų padėčių. Inkarų turėjimas ir mokėjimas jais naudotis – puiki pagalba pasiekti visa, ko mes trokštame!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą