Du skirtingi... o gal panašūs?

Žinote, stalo žaidimai geroje kompanijoje geriau nei bet kas kitas išjudina ir užveda žmones. Ir visai nebūtinai juos reikia žaisti prie stalo(!). Svarbu, kad žaidžiančių kompanija būtų smagi ir priimtina, o tada jau galima žaisti.
Aš čia ne šiaip sau pradėjau apie tuos stalo žaidimus, kaip turbūt galėjote įtarti. Nesenai, atostogų metu, vakarojant po dienos baidariavimo teko malonumas prisiminti, kaip žaidžiamas vienas azartiškiausių žodžių žaidimų - Alias'as. Šio žaidimo esmę, turbūt žinote daugelis: apibūdinti kortelėje esančius žodžius taip, kad porininkas juos atspėtų. Daugelis žaidėjų buvome porose - tose pačiose, kokiose esame realiame gyvenime. Na, ir prasidėjo... Skirtumų tarp vyrų ir moterų mąstymo, sugebėjimo aiškinti, apibūdinti, parinkti tinkamus žodžius skirtumai. Skirtumai, kurie išryškėja savoje poroje gali netgi šiek tiek suerzinti - "Na kaip tu ne-ži-nai?!?", bet stebint kitus - labai linksma. Tarsi interaktyvus realybės šou. Komedija, drama ir netgi veiksmas viename. Na, bet kiek bepyktume, aikčiotume iš nuostabos ar juoktumėmės iki nukritimo, taip jau yra - mes iš Veneros, jie iš Marso.

 Kai kurie psichologai būtų linkę sakyti, kad nėra vyrų ir moterų, yra tik žmonės... Ir jie būtų TOKIE neteisūs! Yra. Ir Freudas, konstatavęs, kad nėra vyriškos ir moteriškos dvasios, o tik žmogiškoji dvasia, laisva nuo lyties įtakų turėtų peržiūrėti savo teoriją iš naujo, dar ir dar kartą. Nes kiek mes vieni į kitus besilygiuotume, kiek moterys trokštų lyčių lygybės ir visi bandytų užmaskuoti bet kokius diskriminacijos pėdsakus - esame skirtingi. Vyrai ir moterys. Ir džiugu! Nes kitaip numirtume iš nuobodulio arba apaugtume kerpėmis iš dyko buvimo tiesiog "žmonėmis".
Žinote, man atrodo, kad kol mes - moterys visur siekėme tos lygybės, norėjome (dauguma ir tebenori) išsikovoti aukštesnius postus darbe, tarsi tuo įrodytų vyrams, kad jos irgi GALI; aukojome asmeninę laimę ir laisvę dėl anksčiau išskirtinai vyriškomis laikytų pozicijų versle; įpareigojome save būti tobulomis VISOSE gyvenimo srityse ir neduok Die suklupsi(!) - per visa tai tapome stiprios kaip uolos, priešininko akyse nenugalimos herojės, vakarais tyliai besimeldžiančios ir atgailaujančios už velniai žino kam sudėtas aukas... Tuo tarpu vyrai nesidrovėjo perimti šiek tiek moteriškų manierų: apsukrumo, lankstumo, taktinių gudrybių - kas jiems suteikė laisvę skleistis visomis prasmėmis. Ar to mes, mielosios, norėjome? Spėju, kad ne. Tai gal, kol laikas, susiimkime ir leiskime sau būti
Moterimis ir didžiosios M. Juk be to, kad esame dailiosios lyties atstovės jau įrodėme, kad mokame būti griežtos darbdavės ir nesukalbamos valstybės tarnautojos. Šiek tiek atleiskime diržus ir įkvėpkime gaivaus oro gūsį... Juk vis dar esame tobulos, tiesa? Net jeigu paslinkome sagties dantuką viena diržo skylutę toliau.
Kai vyras ir moteris sugeba priimti ir gerbti vienas kito skirtumus, tada jų meilė turi galimybę žydėti /J. Gray/