BLOG'o sąvoką pirmą kartą bandžiau išsiaiškinti, jeigu gerai atsimenu, prieš kokius dešimt metų. O taip, dar mokyklos laikais. Nors šiaip, Lietuvoje pirmieji sukurti blogai pradėjo į viešumą kišti savo nosytes maždaug 2000-aisiais metais.Man tai buvo dar viena vieta, kurioje galėjau rašyti. Tiesa, iš pradžių tai suvokiau LABAI primityviai - kaip internetinį dienoraštį. Po kurio laiko rašinėjimų kas kur kaip vyksta paauglės gyvenime natūraliai atsitraukiau. Laikausi to požiūrio, kad jeigu gali nerašyti - nerašyk. Taip ir dariau, kai jaučiausi nebeturinti ką pasakyti. Praėjo daug laiko, kai užrašai gulė į asmeninį neviešą dienoraštį, užrašų knygeles, padrikas popieriaus skiautes... Gerai pagalvojus, kokie 5-6 metai viešos tylos ir tada, 2012 metų liepos 31 d. atsirado pirmas įrašas šiame blog'e. Jis buvo visiškai kitoks, nei pirmasis. Turbūt dėl to, kad ir aš buvau visiškai kitokia, nei prieš šešerius metus. Suaugau. Pajaučiau, kad turiu, ką pasakyti.
Šis tinklaraštis - namai. Kūrybos dirbtuvės, kaip pirmajame įraše rašiau (pirmas įrašas). Šie namai - tai kunkuliuojantis gyvenimas: receptų, rankų darbo gaminių, kelionių užrašų ir, žinoma, kūrybinių minčių. Jau pradėdama tinklaraštį sakiau, kad mane veda pirmyn noras atrasti ir sukurti. O jeigu dar visu tuo galiu pasidalinti - neapsakomai malonu!
Šiandien - tarptautinė blogerių diena. Tai tarsi mažytė tinklaraštininkų profesinė šventė.Verda diskusijos, ar išvis reikalingi tinklaraščiai, ar jų kūrėjai kada nors prilygs žurnalistams ir su jais konkuruos. Manau, kad daugelis sutiks su manimi, jog net nebandome lygintis su žurnalistais (o dėl konkurencijos dar galima padiskutuoti :) ). Tinklaraštininkai skiriasi nuo žurnalistų ir komercinių portalų tuo, kad yra nuo nieko nepriklausomi; turi VISIŠKĄ žodžio laisvę ir nesiekia pelno, o rašo vien iš malonumo rašyti tai, ką nori.
Su tuo, mieli tinklaraštininkai, ir sveikinu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą