#ContactForm1 { display: none ! important; }

2014 m. kovo 1 d., šeštadienis

Pirma pavasario diena

... skamba beveik taip pat iškilmingai (gal netgi kiek džiugiau) kaip šventinė rugsėjo 1-oji :) Skirtumas tas, kad rudens šventė aktuali visiems graužiantiems mokslo šaknis (ar padedantiems tas šaknis atkapstyti iš po žemių), o pavasaris... ech, pavasaris yra pavasaris! Visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar statuso sociume. Tiesą sakant, nepažįstu nei vieno, kuris nesidžiaugtų po žiemos sulaukęs pavasario.
Pavasaris man visuomet asocijuojasi su gaiva. Nubudimu. Perversmu gamtoje (o neretai ir galvoje). Jeigu žiema slenka kaip tavo šešėlis visur kur eini, tai pavasaris bėga įsispyręs į sportinius batelius ir pavymui vis šūkteli: "Ei, greičiau! Nespėji drauge su manimi? NUBUSK!" Ir tikrai - nubundi! Pats įsispiri į tuos sportinius batelius ar čiumpi kokią dviratę transporto priemonę, kad neatsiliktum, nuo pavasario, šokančio gyvenimo džaivą. Ir tas polėkio jausmas užpildo - nuo pirštų galiukų iki pat blakstienų :) Geeera!
"Gamta piešia mums piešinius, diena po dienos, neapsakomo grožio paveikslus. Jei tik mūsų akys galėtų juos matyti..." /Dž. Raskinas/ Linkiu tuos paveikslus ne tik pamatyti, bet ir patiems nutapyti.
Su pavasariu, mielieji!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą