
Pavasaris man visuomet asocijuojasi su gaiva. Nubudimu. Perversmu gamtoje (o neretai ir galvoje). Jeigu žiema slenka kaip tavo šešėlis visur kur eini, tai pavasaris bėga įsispyręs į sportinius batelius ir pavymui vis šūkteli: "Ei, greičiau! Nespėji drauge su manimi? NUBUSK!" Ir tikrai - nubundi! Pats įsispiri į tuos sportinius batelius ar čiumpi kokią dviratę transporto priemonę, kad neatsiliktum, nuo pavasario, šokančio gyvenimo džaivą. Ir tas polėkio jausmas užpildo - nuo pirštų galiukų iki pat blakstienų :) Geeera!
"Gamta piešia mums piešinius, diena po dienos, neapsakomo grožio paveikslus. Jei tik mūsų akys galėtų juos matyti..." /Dž. Raskinas/ Linkiu tuos paveikslus ne tik pamatyti, bet ir patiems nutapyti.
Su pavasariu, mielieji!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą