Toks vaikiškai šmaikštus,
gal kartais norėtum būti išdidus,
o sielos paraštėse esi tiesiog jautrus.
Sapnas mano apie Tave -
jaukus, karamelizuotas dangus...
Ir juokas Tavo
dar skamba ausyse čaižus.
Tikras. Nesumeluotas.
Žemiškas. Žmogus.
Mylimas.
Šiandien, rytoj,
gal net prognozuojamoj Pasaulio pabaigoj.
Ilgesio laiškuose,
pasąmonės keliuose,
dienos darbuose.
Esi mano išgalvotas herojus,
tik ne kine - gyvenime.
Esi. Ir būsi.
Su manimi.
Iš niekur - į niekados.
Nuo prisiminimų iki rytdienos aušros...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą