Žmogaus vertės matai

Ar jus kada nors kas nors, nesvarbu kokiomis aplinkybėmis, yra lyginęs su kažkuo kitu? Turbūt daugelio atsakymas bus teigiamas. Ir mane daugybę kartų, vis skirtingi, o dažnai ir tie patys asmenys su kuo nors lygino: tai mokyklos suole, tai pažįstamų tarpe, tai kaimynų ratelyje, tai fakultete, tai darbovietėse... Visų atvejų jau, aišku, ir neprisimenu. Tiksliau, išvis mažai jų pamenu, gal nebent paskutiniuosius, per paskutinį pusmetį. Atrodytų, nieko čia blogo. Gal tikrai, bet daugeliui mūsų vistiek LABAI nepatinka būti su kuo nors lyginamiems. Tai kodėl taip yra? Ir kodėl mokytojos Filomenos, kaimynės Petrutės, močiutės, o kartais ir gimdytojai nesidrovėdami ima ir tave su kuo nors palygina: "O ta(s) tai gyvenime va taip ir anaip padarė, o tu..."
Būna ir taip, kad patys save su kuo nors lyginame. Psichologai tai įvardina kaip savigraužą. Gyvename apsupti prietaisų, kurie skirti matuoti ir lyginti. Mums nuolat brukami įvairiausi palyginimų sąrašai: TOP -dešimt, reitingų lentelės, kuriose nuo politikų iki geidžiamiausių jaunikių, nepamirštant, žinoma, ir būsimųjų nuotakų. Nuolat lyginame dabartinį gyvenimą su tuo, kas vyko praeityje, dabartinę darbo vietą su prieš tai buvusiąja. Renkamės kur dirbti, kokį automobilį vairuoti, ką pirkti vakarienei ir kovojame su pasirinkimu "dėti ar nedėti" į "instagramą" naują nuotrauką.
Nenuostabu, kad dėl šių natūraliai susiklostančių aplinkybių esame įpratę rinkti(s) ir lygiuoti(s). O taip prieiname ir prie svarbiausio palyginimo - pradedame vertinti save ir aplinkinius ir svarstyti, kuris pranašesnis, turtingesnis, geresnis, protingesnis, kam labiau pasisekė gyvenime, o kam laimės pašykštėta. Pasirinkti savo gyvenimo matą kiekvienas esame laisvas, bet kažkodėl lygiuojamės ne į slunkių Joną, kuris jau mokykloje buvo nurašytas, bet į tuos, kurie išsikėlė (o galbūt jiems kažkas kitas iškėlė) kartelę ohoho kaip aukštai... ir kartais dėl to nusiviliame. O visai be reikalo. Juk niekas nežino, kiek daug ar mažai teko įdėti pastangų dėl vienokių ar kitokių laimėjimų gyvenime iš FB ekrano besišypsančiam jaunuoliui ar merginai. Niekas nežinome, kokią kainą jie sumokėjo. Ir kas žino, jeigu mes darytume bent pusę tiek, kiek jie padarė - galbūt nueitume gerokai toliau ir pasiektume daugiau, nei pasiekė jie. Kaip visuomet, už kadro lieka daug svarbesni dalykai, nei parodinė šypsena socialinių tinklų profilio nuotraukose.
Jeigu patys niekada savęs nelyginate su kitais ir nematuojate nei savo, nei kitų laimėjimų, tai net neabejoju, kad jūsų aplinkoje atsiranda tokių asmenų, kurie neprašyti vis tiek lygina jus su kitais.
Ne dažnas lygiavimasis į ką nors gali duoti ir teigiamų pasekmių, pavyzdžiui, padėti siekti tam tikrų tikslų, bet nuolatinis, karštligiškas gretinimas(is) su kitais - tikrai neduos naudos. Taip tarsi programuoji save: "Yra gabesnių, geresnių, protingesnių... ir jiems atiteks viskas, kas geriausia". Nuo kenksmingų lyginimų psichologai siūlo gintis racionaliu mąstymu. Užduokite klausimą: ką lyginate - laimę, šeimą, turtą ar žmogaus pasiekimų visumą ir už juos sumokėtą kainą; ar tas palyginimas tikslus, nes, kaip jau minėjau, įdomiausi, o kartais ir skaudžiausi dalykai lieka už kadro; ar lygindami pabrėžiate kito privalumus ir savo trūkumus - akivaizdu, kad toks lyginimas nėra teisingas.
O po tokių palyginimų siūloma savęs paklausti: "Na, ir kas, kad yra už mus daugiau pasiekusių? Ar dėl to pasikeitė - į blogą ar į gerą mūsų gyvenimas? Ar dėl to tai, ką turime, ką iškovojome ir už ką sumokėjome SAVO kainą tapo mažiau vertinga?"