
<...>Bet jei tu mane prisijaukinsi, mano gyvenimas nušvis lyg saulė. Aš
pažinsiu tokį žingsnių garsą, kuris skirsis nuo visų kitų. Kiti
žingsniai mane verčia lįsti į žemę. Tavo žingsniai mane išvadins lauk iš
urvo kaip muzika. O be to, žiūrėk! Matai, ten - javų laukas? Duonos aš
nevalgau. Iš javų man jokios naudos. Javų laukai man nieko neprimena. Ir
tai liūdna! Bet tavo plaukai yra aukso spalvos. Taigi kaip bus puiku,
kai tu mane prijaukinsi! Aukso spalvos javai man primins tave. Ir man
bus malonu klausytis vėjo šiurenimo javuose...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą