Jeigu kas nors vestų statistiką, kokie įvykiai nutinka būtent vasario 14-ąją, tai, manau, būtų staiga šoktelėjęs pasipiršimų skaičius, meilės prisipažinimai ir savižudybės (juk kažkaip "įprasminti" nelaimingą meilę irgi reikia). Taigi taigi, ar tikrai taip labai romantiška ir "netikėta" sulaukti meilės prisipažinimo per meilės diena tituluojamą vasario 14-ąją? Ar tikrai nėra jokios kitos jums įsimintinesnės datos, skaičių, kurie ką nors reikštų arba kaip tik - nieko nereiškė iki TOS DIENOS, kai supratote, kad norite ne tik ant bevardžio piršto užmauti sužadėtuvių žiedelį, bet ir sąmoningai pasirinkti žmogų, su kuriuo nebūtinai "ilgai ir laimingai", bet tikrai "ir varge, ir džiaugsme", nes "meilė maloninga, meilė kantri..." Jeigu atsakėte sau į šiuos klausimus "ne", tada jūsų pasirinkimas teisingas - vasario 14-oji jūsų ypatinga diena.
Kalbant apie savižudybes, nors, atrodytų, kuo jos čia dėtos tokią gražią, raudoną, meilės kupiną dieną, tai be abejonės negaliu nesutikti su plakatų antrašte, kad tai - procesas, tikėtina ilgas ir pakankamai skausmingas, bet o tačiau, "iš meilės" arba "dėl" nelaimingos meilės statistiškai žudosi, mano galva, tikrai per daug žmonių...
Nežinau kodėl, bet niekada (na, gal išskyrus mokyklos laikus, būnant kokioje 6 ar 7 klasėje) nelaikiau šios dienos magiška. Neignoravau kalendoriaus lapelio, bet ir nesureikšminau šios datos. Neįtikinėjau kitų, kaip kvaila švęsti Valentino dieną, nes kiekvienas laisvas rinktis. Netgi, NUOŠIRDŽIAI nesitikėjau iš simpatijos, po to širdies draugo, sužadėtinio ir galiausiai vyro tą dieną gauti pluošto rožių, banalų atviruką su dar banalesniais žodžiais meškiuko laikomoje širdelėje, kuriuos, deja, užrašė net ne mylimasis, o spaustuvininkai kažin kieno užsakymu. Kodėl? Nežinau. Tiesiog.
Manau, kad mylėti "reikia" kiekvieną dieną ir gerą žodį pasakyti ne laidotuvių ceremonijos pabaigoje, o šiandien - čia ir dabar. Ir pagarbą parodyti reikiamu metu ir reikiamoje vietoje ar situacijoje. O taip, meilė ne vien rožiniai akiniai, pabalnoję jūsų nosis, ne pigūs atvirukai, skirti mokyklinukams, netgi ne rožės, perkamos, nes reikia... meilė yra DAUG DAUGIAU. Tikra meilė - tai pagarba, palaikymas ir supratimas vienas kito (netgi tose situacijose, kurias vėliau galėsite detaliau aptarti dviese namuose), tai pagalba, ištiesta ranka ir pastangos, kad kitas atsistotų suklupęs. Tikra meilė tai sąmoningas darbas diena iš dienos, nes esant kartu dešimt, dvidešimt ir daugiau metų, meilė transformuojasi ir įgauna visai kitas formas, spalvas bei kvapus, tačiau tai nereiškia, kad ji tampa nuobodi ar neįdomi - nebent patys to norite. Tikra meilė tai ne vien gražūs žodžiai, tai tikri darbai, maži nutylėjimai ir užmerktos akys, kai žinai, jog visa kita bus tik beprasmis jėgų švaistymas. Po velniais, ta meilė tikrai sudėtingas reikalas! Gal todėl ją patiria ir jos nebijo dažniau tie, kuriems patinka sudėtingi rebusai ir kitokios gyvenimo dėlionės, nei tie, kurie renkasi saugius trafaretus ir "gatavas" dovanas iš gėlių salono.
Apie meilę yra užrašyta, turbūt, daugiausiai sentencijų, įžymių žmonių žodžių, aforizmų... bet, žinote ką? Galvoju, kad meilė negali būti akimirka, tai procesas, kurio trukmė priklauso tik nuo dviejų žmonių noro ir pastangų būti drauge. Jeigu tik turite tokią galimybę - būkite.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą