Mokėjimas spręsti konfliktus nereiškia, kad kažkas teisus, o kažkas ne

Prieš keletą dienų rašiau, kaip svarbu kalbėti, komunikuoti ir nenuryti gražių žodžių, atsiliepimų ar tiesiog komplimentų tiems, kurie jūsų nuomone yra to verti. Bet žinote ką? Nemažiau svarbu išmokti pasakyti NE ir tvirtai apginti savo poziciją tam tikrais atvejais. Ne visada mandagumas, tolerancija ir noras visas situacijas spręsti gražiuoju yra tas teisingas pasirinkimas.
Žinoma, žmonėms, kurie nemėgsta skandalų, yra nelinkę kelti balso, pakeltu tonu aiškintis santykius ar "spręsti" problemų, mandagus tylėjimas arba toks poelgis, kuris nors ir prieštarauja jo pačio įsitikinimams, bet patenkins "garsiosios" pusės interesus, atrodo lengviausias kelias, kad visi būtų patenkinti, bet ar tikrai taip yra? Elgdamiesi taip, kaip iš mūsų kažkas to reikalauja, pamindami savo įsitikinimus ar užsimerkdami prieš susidariusios situacijos priežastis ar pasekmes toli gražu nesijausime gerai ar ramiai. Prieštaraudami savo prigimčiai (taikiai, tolerantiškai ir mandagiai spręsti situacijas, problemas ar konfliktus) ir pasielgdami, kaip toje situacijoje jūsų nuomone būtų sąžininga, dažnu atveju paliksite nepatenkintą kitą pusę, kuri tikisi jai palankaus sprendimo ar poelgio. Tai kaip elgtis teisingai, kad abi pusės būtų patenkintos? Ar tai įmanoma? Labai stipriai tuo abejoju...
Psichologai teigia, kad netgi kompromisas nėra geriausias konflikto sprendimo būdas. Anot Niujorko psichologo G. G. Scott'o, kuris tiria konfliktus, jų priežastis ir sprendimo būdus, kartais žmonės pernelyg skuba priimti kompromisą, t. y. tik daugmaž abiems pusėms priimtiną sprendimą, nes abi pusės turi kažko atsisakyti. Jis teigia, kad bendradarbiavimas (kai abi pusės "laimi") yra geras ir priimtinas konfliktų sprendimo būdas. Tai vaizdingai paaiškina pavyzdys su apelsinu: jį gali pasiimti vienas iš konflikto dalyvių (konkurencija) arba tą patį apelsiną galime padalinti pusiau (kompromisas). Tačiau, jeigu labiau įsigilintume į situaciją, galbūt sužinotume, kad jiems abiems reikalingas apelsinas, tik vienam labiau reikalinga žievelė, o kitam norisi sulčių. Tokiu atveju vienas galėtų pasiimti žievelę, kitas - sultis. Arba, jei apelsino neįmanoma dalinti, ištroškusiam vietoj sulčių būtų galima pasiūlyti kitokį gaivų gėrimą?
Pasak šio psichologo nei vengimas, t. y. išėjimas, nei prisitaikymas, t. y. nutylėjimas nėra tinkami konfliktų sprendimo būdai, nes susikaupusios nuoskaudos kenkia ne tik mūsų psichologinei būsenai, bet ir fizinei būklei - širdžiai, skrandžiui ir t.t. Vengimo taktika kartais gali padėti išsaugoti savigarbą ir sveikesnę nervų sistemą, tačiau retai kada naudojant šią sistemą pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Pasitraukus konfliktas liks neišspręstas arba sprendimas bus priimtas be jūsų dalyvavimo, taigi tikėtina jūsų nenaudai. Pasitraukimas galėtų būti naudojamas tik tuo atveju, kai norite parodyti, kad jūsų oponentas tikrai peržengė padoraus elgesio ribas - taip suteiksite jam laiko atsitokėti ir pažvelgti į save iš šalies.
Labai svarbu, mano manymu, kad susitikusios dvi pusės turėtų bent jau bendrą supratimą apie problemų ar konfliktų sprendimą (priežastis, būdus ir metodus), todėl svarbu dar mažus pyplius (ikimokyklinio amžiaus vaikus) to mokyti lygiagrečiai kaip mokote savarankiškai valgyti, įsisąmoninti higienos įgūdžius, mokote taisyklingai laikyti pieštuką ir pan.
Ar galima ugnį gesinti ugnimi? Ne. Bet kartais norisi... tiesa? Belieka palinkėti mums visiems aukštos moralės, savivertės, sąžiningumo, mokėjimo priimti problemas, gebėjimo konstruktyviai spręsti konfliktus ir... ramybės bei orumu visose gyvenimiškose situacijose.
"Sekmadienis turi būti skaidri ir šauni naujosios savaitės pradžia" sakė H. D. Toras. Toks ir yra šis sekmadienis!