Pigus ar šventas..?

Kaip gyventi, kad Gyvenimas būtų ne pigus, o šventas? Užsiimti mėgstama veikla, dirbti darbą, kuris tau patinka, rasti laiko draugams ir kultūrai (renginiams, parodoms, miestui), aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, turėti nesuvokiamą kiekį "draugų" socialiniuose tinkluose ir vieną kitą tikrą draugą realybėje..? Ar eilinį kartą perkratyti savo vertybes, tikslus ir siekius, o jau tada atsirinkti, kas ŠIAME gyvenimo etape Tau svarbiausia.
Kartais lėkdami per kasdienybę arba per daug susikoncentravus į save ir savojo AŠ paieškas galime pražiopsoti šį tą daugiau: artimojo ligą, draugo širdgėlą, kolegų blogą savijautą, užspaustas emocijas namuose, keistą darbdavio žvilgsnį darbe, tarsi klausiantį, bet nesulaukiantį jokio atsakymo. Kaip skubėdami prie kasos prekybos centre galime palikti piniginę ar bankomate išsiimdami pinigus palikti banko kortelę. Skubėjimas ir greitas tempas, paprastai, labai toli nenuveda. Kaip ir paskubomis daromi darbai, dažniausiai, nebūna vertingi ir juo labiau ilgaamžiai.
Taip, šiandieninės realijos tokios, kad jeigu nespėsi bėgti maratono su visais, būsi pargriautas ir negailestingai sutryptas tų, kurie žūt būt sieks finišo - nesvarbu kokia kaina. Bet mes vis dar turime teisę sustoti. Na, bent jau stabtelėti, kad įvertintume esamą situaciją. Vis dar galime patys spręsti, ko mums šiandien reikia, o ko galime atsisakyti. Kur link keliauti ir kokią gyvenimo kryptį rinktis. Ir terminus, dažniausiai, nustatome mes patys, tik kartais tampa paprasčiau dangstytis kitais ir neva susidariusiomis aplinkybėmis, kurių aukomis tapome.

Mes galime sustoti tam, kad praleistume daugiau laiko su artimaisiais, nes kiekvienas žinome, kad ateis laikas, kada gailėsimės to nepadarę. Mes turime teisę atsisakyti darbų, kurių nebeįstengiame atlikti ir kuriuos mums primeta darbdaviai neva reikšmingiems "bonusams" gauti. Mes vis dar galime būti savo Gyvenimų režisieriais ir pagrindiniais aktoriais, iki pat tos akimirkos, kada uždanga nusileis... Ir tik mes patys galime pasinaudoti ta teise gyventi šventai, o ne pigiai ir greitai.
Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu gyveni /Seneka/