Visą dieną iš galvos neišsitrina vakar, vėlyvą vakarą matyta ir girdėta situacija: ramiai, it belgai žengiantys trys paaugliai (du vaikinai ir mergina), maždaug 15 - 16 metų, o gal ir jaunesni ir iš paskos jiems įkandin žengianti moteris, kaip vėliau tapo aišku, vieno iš vaikinų mama. Ši, kaip nebūtų keista, ėjo ne taip ramiai - šaukė, kad skambėjo visas kvartalas, mat apie pusę vienuolikos būta ramaus sekmadienio vakaro... Šaukė ta moteris ne iš pasitenkinimo tuo ramiu vakaru, kaip galit numanyti, o isteriškai, makabriškai ir, sakyčiau, netgi labai neprotingai ir net neadekvačiai bandydama įkrėsti sūnui proto: "Eik namo AŠ tau pasakiau!", "Atiduok telefoną ir kolonėles!" - vyksta apsistumdymas gatvėje. O vaikinai labai ramiai laukė autobuso, į kurį mat lydėjo, it tikri "džentelmenai" kartu buvusią merginą. Tik va, tas susistumdymas su mama ir jos išrėkti žodžiai "Trenksi?! Tu trenksi man?! Išdrįsi???" toli gražu nepriminė džentelmeniško elgesio apraiškų.Nežinau tos istorijos priešistorės, juo labiau nežinau, kokį gyvenimą veda ta šeima, bet supratau du dalykus: pirma - kaip turėtų būti baisu, kai augini augini, mažą, žavų sūnaitėlį ir po to jis išauga į taip besielgiantį paauglį, kad nors imk ir po varnalėšomis slėpkis IR antra - KAIP labai esame atidalinti kartų skirtumo. Ar tikrai "mamos visada žino geriau"? Ir ar tie šiuolaikiniai paaugliai tikrai tokie netramdomi?
Kiekviena karta - unikali. Tik va, kamuoja klausimas, ar įmanoma išlaikant savo unikalumą toms kartoms susibičiuliauti? Ne straipsniuose ir psichologų kabinetuose, o realiame gyvenime - šiandien, čia ir dabar.
Prarastoji karta - 1883 - 1900m.
Didžioji karta - 1901 - 1924m.
Tylioji karta - 1925 - 1942m.
Kūdikių bumo karta - 1943 - 1960m.
X karta - 1961 - 1981m.
Y/Tūkstantmečio karta - 1982 - 2004m.
Z/Interneto karta - nuo 2005m.
Kiekvieną kartą įtakojo tam tikri esminiai įvykiai, nutikę kritiniais jų vystymosi laikotarpiais. Būtent šie įvykiai suformavo panašias vertybių sistemas, požiūrį, gyvenimo patirtį ir tai lemia kartų skirtumus.
Turbūt nėra tikslo nagrinėti Prarastosios kartos ir keleto, sekusių po jos, bet visai įdomu panagrinėti keturias paskutiniąsias, kurioms turbūt priklauso daugumos mūsų tėvai, broliai ir seserys, kiti artimi šeimos ratui žmonės.
Taigi, Kūdikių bumo kartos atstovai augo, matydami televizijos ir kontracepcijos atsiradimą, roko grupės „The Beatles“ išpopuliarėjimą, JAV prezidento Dž. Kenedžio mirtį. Šios kartos žmonės apibūdinami kaip itin darbštūs, kuriuos, kaip darbuotojus, motyvuoja aukštas postas ir prestižinis darbas. Jie savarankiški ir žino, kad gali pasitikėti tik savimi; įsitikinę, kad Pasaulis jiems nėra skolingas, todėl viską, ką turi, užsidirbo patys. Skirtingai nei jaunesnės kartos, šie žmonės labiau paklūsta autoritetams ir visuomenės normoms. Be to, jie geba daug geriau išlaikyti dėmesį ilgą laiką. Šie žmonės daugiau bendrauja tiesiogiai, ne per socialinius tinklus.
X kartos vystymąsi lydėjo šaltasis karas, „Žvaigždžių karų“ epopėja, Europos Sąjungos įkūrimas. Šios kartos atstovai apibūdinami kaip individualistai, nepriklausomi, savarankiški ir kūrybingi. Jie pasitiki savimi, todėl keičia darbą, ieškodami iššūkių ir didesnės naudos sau. X kartai patinka pokyčiai ir įvairovė. Skirtingai nei vyresnėms kartoms, X kartai rezultatas svarbiau nei procesas. Ji kitaip nei Kūdikių bumo karta, kuri dažnai pabrėžia, kad gyvena tam, kad dirbtų, skiria laiko ir darbui ir asmeniniam gyvenimui. . Tačiau autoritetus X kartos atstovai vertina skeptiškai, dažnai yra nekantrūs ir įpratę tuoj pat kritikuoti aplinkinius.
Y kartos aplinkai būdingi šie atributai: mobilusis ryšys, kompiuteriai, internetas, Facebook'as, trumposios žinutės, kompiuteriniai žaidimai, visuotinis atšilimas, pigios kelionės lėktuvais. Todėl technologijos Y kartai labai svarbios. Jos atstovai vienu metu gali daryti daug veiklų, pavyzdžiui, ruošti pamokas, klausytis muzikos, bendrauti per Skype ir naršyti internete. Y kartos žmonės yra optimistai, moralūs ir visuomeniški, „draugiški“ aplinkai. Jie vertina socialinius kontaktus ir skeptiški taisyklių atžvilgiu. Kūdikių bumo ir ankstesnių kartų atstovai augo, girdėdami „klausyk vyresnių“, „gerbk vyresnius“ besąlygiškai. X ir Y kartos jaunuoliai mano, Z kartos atstovai greičiausiai manys, kad pagarbą reikia nusipelnyti. Esu skaičiusi, kaip patiems mažiausiems teigiama: „Išklausykite suaugusiuosius, jie galbūt turi ką nors naudinga pasakyti...“. Tačiau vaikui paliekama laisvė paisyti to ar ne.
Y karta, skirtingai nuo kitų kartų, nepamilo valdžios ir autoritetų. Jei norite sužlugdyti Y kartos talentą, liepkite jiems prisitaikyti – būti tokiais kaip visi. Y karta – galvos skausmas darbdaviams, kurie tik neseniai suprato, kad neatliepę aukštų Y kartos lūkesčių jie gali lengvai juos prarasti kaip perspektyvius darbuotojus. Y kartos žmonės gali lengvai keisti darbovietę į tokią, kurioje jie jausis pripažinti ir vertinami. Y karta užduoda kur kas daugiau klausimų ir tenkinasi tais atsakymais, kurie atitinka jų interesus. Šie žmonės drįsta reikalauti to, ko vyresnės kartos vadovų teigimu Y karta dar neužsitarnavo. Apibendrinant, jei, pavyzdžiui, X karta gavusi užduotį nuleis galvą ir atliks ją tyliai, tai Y karta garsiai paklaus, kodėl reikia tai daryti ir nesidrovėdama aiškinsis, kaip tai padaryti. Ir, jei Y kartai reikės papildomų resursų, skirtingai nuo X kartos atstovų, Y kartos žmogus šių resursų pareikalaus tiesiai ir atvirai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą