Na ką gi, tenka pripažinti, kad nešiojamasis kompiuteris pavasarį man tikrai praverstų, nes tada galėčiau ne tik pagalvoti, bet ir parašyti į tinklaraštį :) Nes kol kas, nors kartais tyliai ramiai pasigraužiu, kad nespėjau to ir ano, o jau vėl vėlyvas vakaras, nieko negaliu padaryti su skriejančiomis laikrodžio rodyklėmis - deja, ne mano naudai. Norėčiau... tikrai norėčiau ir net planelį galvoje turiu apie ką reikėtų parašyti. BET. Vis viliuosi, kad kada nors išmoksiu susitarti su laiku ir paskirstysiu jį taip, kad spėsiu nuveikti viską, ką susiplanuoju (na, gal tik nebeliks laiko, pavyzdžiui, miegui :) ). O kol aš "viliuosi", atėjo ir praėjo dar viena gimimo diena (tiesa, net ne viena, nes "balandinukų" ir "gegužinukų" draugų tarpe - visa galybė). Labai šilta (tikiuosi tokio vidinio pojūčio širdyje visus metus), saulėta (manykim, kad nepritrūktų geros nuotaikos ir šypsenos), šiek tiek vėjuota (tikimybė pūstelėti permainų vėjams gyvenime) ir kupina gražių žodžių bei palinkėjimų - duok Die visi jie išsipildytų! Gražios dienos būta... Šiaip, prieš gimtadienį mane aplanko gana keistos mintys, nuotaika nepasakyčiau, kad šventiškai ypatinga. Tiesiog keista. Bet šįmet viskas kiek kitaip. Išaušo nuostabus rytas ir TOKS lengvumas širdyje įsitaisė, kad vargiai kas galėjo tai pakeisti. O su tuo lengvumu, jaučiau, susidėliojo viskas į savas vietas ir po įvairiausių svarstymų, diskusijų ir apsisprendimų, tapo ramu. Švarus baltas lapas... naujoms linijoms braukyti ir istorijai rašyti.
"Įprotis tvarkyti savo mintis - vienintelis tavo kelias į laimę; norint ją pasiekti reikalinga tvarka visur kitur, net smulkmenomis" /E. Delakrua/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą