Mes - lietuviai esame linkę niurzgėti. Dėl pačių įvairiausių priežasčių: dėl blogo oro (lyja lietus - negerai, žiemą spusteli šaltukas iki minus dešimties - blogai, vasaros dieną termometras pasiekia 25 ar daugiau laipsnių - vėl negerai), nuolat kuo nors nepatenkintų aplinkinių, piktų vairuotojų, nesisveikinančių pardavėjų prekybos centruose, piktina neadekvačiai besielgiantys autobusų ir troleibusų vairuotojai, lyg iš niekur išdygę pikti kontrolieriai, abejingi kaimynai... ir dar galėtume vardinti ir vardinti - sąrašas be pabaigos. Na, taip jau yra, pripažinkime. Bet frazė "Nieko čia nepadarysi", mano manymu, visai netinkama. Pradėkime nuo savęs! Bent pabandykime. Jei nepavyks, galėsime pasakyti "Na, pabandžiau, bet tai ne mano jėgoms..." Daugiau pozityvių minčių ir tikrų darbų, kurie galimai ves šviesesnio rytojaus link. Juk tikrai nieko nekainuoja šypsena, "Labas rytas/laba diena/labas vakaras" atėjus jūsų eilei prie kasos, "Sveiki!" kartu į liftą spėjusiam kaimynui, o gal namo svečiui. Savitvarda ir sąmoningumas kelyje, kai kiti susimauna ar elgiasi mažų mažiausiai kvailai irgi įmanoma. Kaip ten sakoma lietuviškoje patarlėje, "Duok durniui kelią...?" Galime pabandyti neurgzti ant viešojo transporto kontrolierių, kurie tiesiog dirba savo darbą (nors daugelis jų ir jaučiasi, kaip į stoteles pasiųsti "tvarkos ir teisingumo" robotai). Ir tikrai galėtume neniurzgėti dėl blogo oro, nes išdainuota frazė "Čia Lietuva - čia lietūs lyja" tampa ne tokia dramatiška statistiškai palyginus su, pavyzdžiui, taip lietuvaičių pamėgtu Londonu, kur kritulių kiekis per metus gerokai viršija Lietuvos skaičiukus. Iš viso, kas blogiausia - praeityje. Išgyvenome du tamsiausius periodus - rudenį, kuris, beje, šiemet nebuvo toks niūrus ir lietingas - matėme daugiau saulės nei įprastai ir žiemą, kuri, nors ir turėjo baltos spalvos, bet matyt nepakankamai, kad pakeltų visų mūsų dvasią iki sniego angelų būsenos. O šiandien, pati su nuostaba "Kaip greitai!", atverčiau pirmąjį pavasario lapą kalendoriuje. Gera pradžia, puse darbo, tiesa? Tikėkimės greitai ir pro langus matysime kiek pavasariškesnius vaizdus nei ūkanotą šiandieną ir galėsime pilna krūtine įkvėpti pavasario gaivalo.
Jei kas nors atliktų tyrimą apie lietuvaičių nuotaikas pavasarį ir vasarą, manau, rezultatai nebūtų tokie pesimistiški. Bent jau šypsenų tikrai padaugėja, o gal ir mandagumo pamokų išmokstame vieni iš kitų arba parsivežame iš kelionių svečiose šalyse, jeigu tik norime. Gatvėse triumfuoja patogūs sportinukai ir lengvi švarkeliai. Trumpėja ne tik sijonai, bet ir kelnių ilgis. O vėjyje plazdenanti skarelė dvelkia ne tik moteriškais kvepalais, bet ir tarsi dovanoja pažadą - kiekvienam skirtingą, pagal poreikius ir galimybes. PAVASARIS! Su tuo Jus, mielieji skaitytojai, ir sveikinu :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą