Kai trumpam virstame kuo nors kitu

"Tai ne tau!" - negailestingai nukerta draugė, tarsi turėdama teisę ką nors esminio nuspręsti tavo asmeniniame gyvenime. Arba "Tu juk nesugebi, kam tai darai?" - suaugusiųjų nuosprendis vaikui besistengiančiam išmokti ar atlikti ką nors nauja. "Tai ne vyriškas/moteriškas reikalas" - tik keletas iš daugelio aštrių kaip ašaka žodžių, kai kas nors pradeda mąstyti NEstandartiškai...
Daugybė NE, NE TAIP KAIP VISI, NE TAU įspraudžia mus į rėmus. O šie kasdien traukiasi, viduje palikdami mums menką plotelį, kuriam nykstant atsiranda galimybė uždusti. Kaip asmenybei. Bet juk tai normalu, sakysite, nes visuomenė turi turėti rėmus. Galbūt. Bet jei jau taip - sau pageidaučiau guminių. Man patiko G.Santayana pasakymas, kad "Apie visuomenės laimę galima spręsti iš to, ar ji geba žaisti." Šiandien atsitiktinai pamačiau šias nuotraukas ir supratau, kad vis dėlto, žmogus gali virsti absoliučiai viskuo. Kad ir trumpam. Bet ta galimybė - labai žavi ir įkvepianti. Gali Tu - vadinasi, galiu ir aš.

"Būkite tas, kuo, Jūsų nuomone turi tapti visa visuomenė. Jūs tikite žodžio laisve? Tada kalbėkite laisvai. Jūs mėgstate tiesą? Tada sakykite tiesą. Jūs tikite atvira visuomene? Tada atsiverkite. Jūs tikite padoria ir humaniška visuomene? Tada elkitės padoriai ir humaniškai." A.Michnikas