Eglės užrašai jums

Vasara... VASARA?!? O gi tikrai, birželis! Šįmet kaip niekada laikas tiesiog bėga pro pirštus ir, tiesą sakant, praradau viltį jį sugaudyti. Gerai, kad ne rugpjūčio naktyje atsipeikėjau! Dar turiu galimybę pasidžiaugti ankstyvais rytais, braškėmis iš mamos darželio, iki begalybės ilgais vakarais.
Kol kasdienius krosus ir maratonus bėgu čiuopdama sostinės pulsą tomis trumpomis birželio naktimis sapnuoju lėtą ir lengvą liepą Rūgpienių kaime... Nes tik jaunystė tegali suprasti, ką reiškia apsvaigti nuo vasaros saulės, ilgesingai stebėti žvaigždes, minutės patylėjimu pajusti Draugą greta, plaukais sugerti rytmetinę pievų rasą, pajusti tikrumą šventų žodžių, tariamų parklupus ant kelių.
_______________________________________________

Ir vis galvoju, kad mes - dar nenutolę. Lietus juk nebaigė šokti į žalią vasaros žolę. Skamba žodžiai... ir voratinklis grynas, kaip visas žvaigždynas, pasiklydęs minčių brūzgyne. Ne, mes dar nenutolę. Dar liepos dangus bus mums po kojom. Ir aš tame danguje lig rytojaus. Kartosiu žodžius, kaip maldą kartoju...