nubrauksiu Tavo ašaras,
o mano ašarosant vėjo pirštų miršta.
Aš vakare
Tau seksiu gerą pasaką,
o blogas pasakas
laikysiu širdyje.
Rausvais rytais
myluosiu žalią žolę,
o žilą žolę
paslėpsiu po delnais.
Ir nors išeisiu aš
/nes mes visi išeinam/
mylėsiu Tavo ašaras
/jas vėjas man atneš/.
Burnoj kartu,
bet reikia mokytis
būti laimingu...
Nes aš laiminga,
kai laimingas Tu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą