Pavasaris eina

Man gali net nesakyti dėl ko šypsaisi.

Aš žinau – širdyje apsigyveno pavasaris.

Iš Pietų parlėks šiltas vėjas.

Su savimi pargins paukščių giesmę.

Saulė delnuose suspaus sniegą

Ir tada sodria žaluma nusidažys laukai.

Pievose nubus užmigdyti jausmai.

Taip gera bus išeiti į spalvų visumą,

Matyti dangų, pasipuošusį šviesiai šviesiai!

Bus gera užuosti vėjo dvelksmą,

Susiraizgiusį su saulės spinduliais.

------------------------

Pameni pavasarį kaime?

Net neabejoju.

Na ir kas, kad laukai tuomet skęsta sniego vandenų jūrose.

Na ir kas, kad visi takeliai vos prabrendami...

Netrukdo net tas takelių molio kvapas.

Kodėl? Jis primena pavasarį.

Ir Tau gera braidyti ilgais batais po balas močiutės sode,

Smagu susikibus už rankų keliauti į pamiškę rinkti pirmųjų žibučių.

Miela parėjus susėsti už stalo ir šnekučiuojantis gerti mėtų arbatą...

-------------------------

Ech... Pavasaris. Taip gera, rodos po visą kūną bėginėja saulės zuikučiai.

Laikas mesti į šalį juodus paltus ir kumštines pirštines.

Ištieskim rankas į dangų, saulės link...

Pasistiebkim pirštų galiukais ir dar kartą įkvėpkim, pavasario startui prireiks jėgų.