Apie jausmų matricas, stokos efektą ir dar šį bei tą :)

Jei manote, kad galėtumėte pretenduoti į jausmų matematikos korepetitoriaus vietą - drąsiai apsireikškite. Jūs turbūt būsite atrinktas be didesnės konkurencijos :)) O gal tokių, išmanančių kaip pridėti žmogų prie žmogaus ir apskaičiuoti teorijų galimybes bei sudaryti gyvenimo eilučių ir jausmų stulpelių matricą, iš tikrųjų atsirastų? Jei ne, ką gi, galimai teks imti skolos lapelį...
Niekada nemaniau, kad įmanoma, jog viename žmoguje tilptų TIEK įvairiausių jausmų! Nuo galimybės suvokimo, baimės, nuolatinės įtampos, vaikiško džiaugsmo, prisirišimo, savigraužos, nuotykio troškimo, apsauginio instinkto, jaukumo, nuostabos, pykčio, abejonės... Ir tai tik maža dalelė to, ką įmanoma (pasirodo ne tik knygose rašoma, bet realiai tikrai įmanoma) jausti. O baisiausia yra tai, kad norint suvokti ir reikšti jausmus, reikia išmokti labai gerai juos valdyti. Tiesa, psichologijos kurso žinios šioje situacijoje kiša koją. Jausmų negalima sudėlioti į lentynėles, kaip teisingų ar klaidingų, gerų ar blogų, tinkamų netinkamų. Visus kilusius jausmus, nori nenori, reikia išjausti, juos išgyventi.
Be abejonės, kalbant apie jausmus, jei ne visiems, tai bent daugumai sušmėžuos toks dar labiau visiems nepaaiškinamas dalykas - meilė. Tai irgi jausmas, pirma mintis. Bet tai, iš tikrųjų, man atrodo daug daugiau nei jausmas...
Kalbant apie įsimylėjimus, skaičiau apie labai įdomų tyrimą ir jo interpretaciją. Profesorius R. Cialdini nustatė, kad žmonės labiau vertina ir trokšta to, kas reta arba ką gauti sudėtinga. Jis tai pavadino stokos principu. Atlikęs daugybę eksperimentų, R. Cialdini ir kiti nustatė, kad paverčiant kažką retu arba unikaliu („tik jums“) padidinamas to dalyko patrauklumas ir vertė. Verta susimąstyti, tiesa? ;)
Štai Jums ir paaiškinimas, kaip veikia stokos principas. Jo pagrindas - tai, kad nė vienam mūsų nepatinka išgirsti „ne“, būti apribotiems. Mums nepatinka, kai suvaržoma mūsų laisvė. Taigi, kai manome, kad galime kažką praleisti, nebūti pasirinkti, negauti, ko norime, mes reaguojame. Ši reakcija verčia mus stengtis dar labiau ir dar labiau norėti to, ko gauti negalime. Nežinau, kaip kitiems, bet man tai veikia visu 100 procentų :)) Žinoma, galima ginčytis ir teigti, kad kur jau kur, o meilėje stokos principas negali egzistuoti, BET (jūsų džiaugsmui ar giliam nusivylimui) tyrimai rodo kitaip.
Jeigu įdomu, plačiau apie atliktą tyrimą:
Tyrimą, patvirtinantį šią versiją, pernai atliko Erin R. Whitchurch, Timothy D. Wilson (JAV Virdžinijos universitetas) ir Daniel T. Gilbert (Harvardo universitetas). Autoriai paprašė koledžo moterų peržiūrėti keturių vyriškos lyties studentų Facebook profilius. Joms buvo pasakyta, kad tie vyrai prieš tai peržiūrėjo jų pačių profilius. Autoriai paskui atsitiktine tvarka pasakė moterims, kad vyrai reagavo į jas vienu iš šių būdų:
a) buvo labai susižavėję;
b) buvo vidutiniškai susižavėję;
c) nebuvo tikri dėl savo jausmų.
Iš pradžių moterys teigė, kad joms labiausiai patiko tie vyrai, kurie jomis buvo „labai susižavėję“, labiau nei tie, kurie jomis susižavėjo „vidutiniškai“. Tačiau galiausiai moterims labiausiai patiko tie, kurie „nebuvo tikri“ dėl savo jausmų. Joms jie pasirodė patraukliausi ir jos netgi galvojo apie juos daugiausiai.
Stokos principas turi didžiulės įtakos tam, kaip vertinate žmonių patrauklumą ir vertę. Taigi, jei vaikotės kažkokio žmogaus palankumo, verta stabtelėti ir paklausti savęs, kodėl tai darote :)