Ir kaip gi be rytinių sekmadienio minčių? ;)

Taigi taigi, kurį laiką galvoje sukasi klausimas, ar galiojimo terminą turi tik maisto, kosmetikos produktai, vaistai..? Nors netgi šiuos pavartojęs dar kurį laiką po datos, iki kurios rekomenduojama naudoti, turbūt nenumirsi o ir pasekmės nebus jau tokios juntamos. Dėl maisto ir vaistų - kiek griežčiau viskas, bet lietuviškieji prekybos centrai nukainoja tik pavyzdžiui 50proc maisto prekes, kurių galiojimas baigiasi tą pačią nukainavimo dieną :)) O kada suvartoti? Vietoje, parduotuvėje ar dar galima parsinešti namo? :))
Na, bet iš esmės, tai tik įžanga. Mane labiau domina terminai kituose dalykuose, pavyzdžiuje, gyvenime. Darbdaviai paprastai irgi mėgsta nustatinėti terminus: bandomasis, iki tam tikros užduoties atlikimo, iki pirmos klaidos ir pan. O kaip su galutiniais terminais santykiuose? Taip taip, poros santykiuose. Egzistuoja tokie, kaip manote? Aš, aišku, galiu nemanyti nieko (bet man taip retai gaunasi :)) ), tačiau faktai kalba už save. Prie kavos puodelio draugė porina, kaip nebegali būti viena, nes tai slegia. Ir aš ją puikiai suprantu, tik nelabai suprantu, dėl kokių priežasčių reikia nusistatyti SAU terminą, iki kada turėtum tapti NEvieniša?! Ir tuomet visais įmanomais būdais pasinerti į tą laimingojo medžioklę. Nes, mano nuomone, tos medžioklės nieko gero neduoda. Galbūt, geriausiu atveju, trumpalaikius santykius ar tiesiog nuotykį. Tikrų santykių nesumedžiosi, juos reikia kurti, ir dar, pageidautina sąlyga - su tinkamu žmogumi tai daryti.
Kita draugė nustatė galutinį terminą savo sužadėtiniui (na, dėl sužadėtuvių, kai jis buvo tik draugas irgi buvo nustatytas šioks toks terminas :) ), iki kada būtų paranku kelti vestuves. Priešingu atveju, na, vestuvėms neįvykus, iš viso to gali sekti labai liūdnos pasekmės... Bandau jai antrinti, kad juk draugystės pradžioje, kai skraido drugeliai ar linksta keliai, o gal tiesiog (jos atveju) maudaisi nesuskaičiuojamoje galybėje gėlių ir dovanose, nebuvo terminų, kada laukiama kita dovana? O ji ramiai atsakė, kad buvo, tik tie terminai liko neišsakyti garsiai, o galvoje ji mat nuolat nustatinėja terminus, į kuriuos sumanesnis telpa, o vat tie kurie netelpa...
Asmeniškai galvoju, kad tai gana paika, na, tie nereikšmingi terminai iki kada kas ką turi padaryti. Bet kitą vertus, viskas turi pagaminimo datą ir jos galiojimo pabaigą. Jei kyla noras prieštarauti, geriau pagalvokite, tikrai viskas (na gerai, palikim atsitiktinumui 1proc iš 100, kad gali būti kitaip) turi pradžią ir pabaigą. Kaip liūdna ar džiugu tai bebūtų. O tas liūdesys ar džiaugsmas priklauso nuo labai paprasto dalyko, ar terminas buvo sudėtingas, reikšmingas ar toks, kaip pieno pakelio, kurio per daug nesureikšminame. Taip begalvodama supratau, kad ir mano gyvenime tų terminų ne taip ir mažai. Bet, geriau pasvarsčius, jie suteikia tam tikrus rėmus įvykiams, darbams... ir, deja, santykiams. Nors terminas iki kurio galiosiu vestuvėms su metais vis tolsta (nes būdama maža mergytė maniau, kad jau 25m tai tikrai būsiu susituokusi ir auginsiu vaikus, nes kokių 35-40m ateina gili senatvė :D ), taip pratęsdamas kitus darbus, suteikdamas naujas galimybes ir mažesnius šansus suklysti :)
O koks artimiausias Jūsų termino galiojimas...dar turite laiko? ;)