Rytojaus ateitis

Ateičiai reikalingi įgūdžiai ir asmens savybės:

future skills

• kūrybingumas
• savanoriškumas
• iniciatyvumas
• lyderystė
• komunikaciniai ir bendradarbiavimo gebėjimai
• ryžtingumas, sprendžiant problemas, priimant iššūkius ir atsakomybę už savo veiksmus
• gebėjimas greitai orientuotis ir veikti nestandartinėse situacijose
• kritinis mąstymas, sąmoningumas, vertinant informaciją, įsivertinant veiklos procesą ir rezultatus

Ne, tai ne iš mokslinės fantastikos skyrelio vaikams ir jų tėveliams. Tai labai netolima ateitis. Tai yra tai, į ką jau šiandien esame įžengia viena koja. Stovime tarpduryje. Šiek tiek sutrikę, šiek tiek pasimetę - o kas toliau? Bet tie, kuriuos veda smalsumas, nori ir antra koja peržengti "rytdienos" slenkstį. Belieka tikėtis, kad tų smalsiųjų užteks, kad ir visi kiti neliktų už borto - užstrigę vakar dienoje.

believe you can and you're halfway there

Beje, tos savybės, kurias išvardinau pradžioje - bene vienintelės, kurių įvaldyti ir ištobulinti negalės ateities bendrasavininkai - robotai. Kūrybingumas, orientacija nestandartinėse situacijose, kritinis mąstymas ir sąmoningumas - jiems kol kas neįgalinami.
Amžiaus tarpsnių tyrinėtojai, psichologai teigia, kad net 65 procentai dabartinių darželinukų dirbs pagal profesijas, kurios šiandien dar neegzistuoja. Gerbiami auklėtojai ir kiti ugdytojai, ar tikrai ŽINOME, kam ruošiame šių dienų mažuosius?! Būkime atviri sau. Galbūt numanome, bet tik tiek.
Prognozuojama, kad šiandien besimokantys asmenys iki savo 38 - ojo gimtadienio gali būti pakeitę 10 - 14 darbų. Vau! Tiesa? Nesunkiai įgyvendinama realybė. Nes dabarties žinių ieškotojams nėra nieko neįveikiamo. Šimtasis išsiųstas CV - tai tik įsidarbinimo galimybių plėtimo procesas, o ne skaudus savivertę menkinantis nusivylimas visu pasauliu. Ir noras išbandyti kuo daugiau - studijuoti užsienyje, keliauti, viską patirti savo kailiu, padirbėti JAV, po to nuskristi į Australiją ir galbūt sugrįžti - kurti Lietuvai. O kodėl ne?

thoughts develop the future

Kiekvieną dieną mus supa tokie informacijos srautai, kurių XVIII amžiuje žmogus nesužinodavo per visą savo gyvenimą. Gebame atlikti galybę darbų vienu metu. Tas procesas netgi turi savo sąvoką - multitaskinimas. Tiesa, nereikėtų persistengti. Londonietis psichologijos profesorius G. Wilsonas įsitikinęs, kad daugiafunkciškumas mūsų pažinimo ir atminties procesams kenkia labiau nei marihuanos rūkymas. Daugiafunkciškumas taip pat didina streso hormonų gamybą, o vykdomos trumpalaikės užduotys lavina visai ne tuos smegenų centrus, kurie atsakingi už analitinį mąstymą ir kūrybiškumą. O būtent šių įgūdžių jums prireiks ateityje. Tad, linkiu laiku sustoti.
Kiekviena mintis kuria mūsų ateitį. /Louise Hay/

Tėvų motyvacija būti tėvais... kur ji?!

Prancūzų rašytojas Federic'as Beigbeder'is rašė: "Kai tave pradeda erzinti jaunuoliai, tai nereiškia, kad tu sensti", jis tai rašydamas, turbūt, norėjo pasakyti kai ką daug reikšmingesnio. Nors mano toks amžius, kad dar neerzina jaunuoliai, bet tas kartų skirtumas - dirbtinai pritemptas psichologų ar pagal visus dėsnius išaiškintas žmogaus amžiaus tarpsnių tyrinėtojų, šiuolaikiniai "alfa" vaikai ir jų požiūris bei vertybės, tiksliau būtų sakyti, vertybių nebuvimas - kartais tikrai išmuša iš pusiausvyros.
"Norėčiau naujo šuniuko", sako pirmokė. "Kas nutiko "senajam"?" susirūpinusi teiraujuosi. Nustebusi sako: "Nieko! Tiesiog dabartinis jau senas, labai piktas, prie būdos... tai kai jo neliks, norėčiau naujo". Dar labiau apstulbusi pradedu žerti, kad tas "naujas" irgi gali būti piktas, jeigu ir jis bus pririštas prie būdos ir pan., bet matau, kad mergaitė net nesiklauso, ji tiesiog nori NAUJO šuniuko - o kas čia blogo?!
Jau net nekalbu, kad net ir pirmokui naujas, žinoma, būtų geriau dar ir už tėvų geresnis išmanusis yra būtinybė, nes "NORIU NAUJO!". Ir nėra čia apie ką diskutuoti.
Kai lektorė, švietimo ir verslo konsultantė, nepriklausoma žurnalistė paskaitoje apie vaikų motyvaciją mokytis susirinkusiai auditorijai - mokinių tėvams, pedagogams ir administracijos darbuotojams tiesiai šviesiai išrėžia, kad vis dėlto, viskas prasideda nuo šeimos ir tik nuo to, ką ir kaip ji duoda vaikui, priklauso kokiu žmogumi jis užaugs, tėveliai tik juokiasi iš lektorės sąmojų, kurie kaip veidrodis atspindi kiekvienos šeimos kasdienybę... Deja, kad ir kokie tie sąmojai, paskaitai pagyvinti, buvo naudojami, tėveliams reikėtų adekvačiai įvertinti šių dienų situaciją, pasverti vaikų poreikius, jų elgesį, mokymo(si) gebėjimus ir įdedamų pastangų kiekį. Proporcijos būtų, manau, nelabai adekvačios. Kaip bebūtų, dauguma tėvų vis dar galvoja ir šventai tiki, kad šešiametis atiduotas į priešmokyklinio ugdymo įstaigą bus "paverstas" tikru žmogumi, na, o jeigu nepavyks per tuos metus, tada visos viltys sudedamos į pirmokų mokytoją - ji(s) tai tikrai padarys stebuklą(!). O tėveliai bus stebėtojai, iš tolo, nes juk jie - TIK vaiko tėvai. Suprask, nežinojo, ką ir kaip "teisingai" daryti - sugadino, o dabar... būtų gerai, kad kas nors "sutaisytų", nes pradeda erzinti ryškėjantys defektai.
Štai taip, mielieji, su tokiu gimdytojų požiūriu ir auga ta besiformuojanti asmenybė, kuri: jeigu nesisveikina mama ar tėtis, įėjęs į parduotuvę, tai nesisveikina ir jis; jeigu mama (ar tėtis) tik įėję pro namų duris rėkia, kad ji(s) KAIP VISADA nepadarė to ir ano - tai ir vaikas rėks arba bus tas, kuris toleruos rėkimą savo adresu; jeigu giminė susėdusi prie bendro stalo pašaipiai atsilieps apie tuos giminaičius, kurių kartu nėra, šaipysis vienas iš kito, tai ir vaikas elgsis ne kitaip - leis sau pasityčioti iš klasės draugų, vėliau įsidrąsins tolėliau pasiųsti mokytojus, o po to (arba anksčiau, dar prieš mokytojus) ir tuos pačius gimdytojus, pradėjusius užburtą ratą.
Manau, kad reikėtų dar vienos paskaitos, tik šį kartą ne vaikų tėvams apie tai, kaip motyvuoti vaikus mokytis, o apie tai, kas galėtų motyvuoti tėvus... būti tėvais.

motivation

Sausio ramybė

Po šventinio siautulio, po, tikėkimės, kokybiško pasibuvimo su artimaisiais, sudarę pasižadėjimų sau sąrašus ir to do list'us grįžtame į kasdienybę.
Jei Naujųjų išvakarės, didžiojoje Lietuvos dalyje, net nebuvo panašios į žiemą, tai po kelių dienų nubudome tikrų tikriausioje žiemos pasakoje. Norėjome - gavome. Kitaip ir būti, turbūt, negalėjo, nes be žiemos neateitų laukiamas pavasaris.
Žinoma, gal dėl per staigių žiemos užmojų neužsiveda automobiliai, gal prieš eidami į lauką lakstome lyg pamišę ieškodami jaukiausio megztinio ir šilčiausio šaliko bei pirštinių komplekto... bet JI čia - už lango ir laukujų durų. Visa išdidi ir savimi patenkinta. Tikra žiema.
Sutikite, žiūrint į tą vaiskų baltumą ir spindinčius sniego kristalus, stebint iš namų kaminų rūkstantį dūmelį, einant ir po kojomis girdint girgždesį, koks būna tik spaudžiant šaltukui, užplūsta kažkoks keistai geras ramybės jausmas. Atrodo, lyg laikas būtų sustojęs. Tam, kad apmąstytume visus tuos sąrašus ir pažadus, o esant galimybei pakoreguotume planus.
Ne taip senai suvokiau, kokia vertybė ir koks gerumas ta tyla. Tereikia ja mėgautis...

just start. january. inspiration

you are so worth it. january. inspiration

Su kuo sutiksi Tu Naujus metus, su kuo į žvaigždes palydėsi senus..?

Palmira sako, kad apsikuopti prieš Naujus metus reikia ne tik aplinką, bet ir santykius su artimaisiais, mat sutikus Ugninio Gaidžio metus esant su kuo nors susipykus, tikėtina, jog pešitės visus metus. Naujųjų metų šventei patariama puoštis prislopintos raudonos spalvos rūbais, dekoruoti šia spalva namus. Patariama vengti itin ryškių, ekstravagantiškų drabužių, svarbiau - ramūs, harmoningi spalvų deriniai, konservatyvūs modeliai.
Kadangi ateinančius metus valdys Ugninis Gaidys, geras ženklas šių metų sutikimui - įvairūs ugnies elementai. Ugnies elementą stiprins ir gyvūnų atvaizdai, tiesa, nebūtinai realių. Prisikviesti sėkmę galima ir tinkamai suruošus vaišių stalą. Šiemet svarbu atsisakyti vištienos ir kiaušinių, gerai, jei dominuos vaisiai, daržovės, grūdai, žuvis, jūros gėrybės, o stalo įrankiai bus metaliniai. Be to, ypač palanku maistą ruošti ant ugnies.
Dauguma skuba priminti, kad norus ir tikslus artėjant Naujiesiems patartina iš anksto susirašyti ant lapo popieriaus, bet jūs tą jau padarėte, tiesa?!
Bet kokiu atveju, ar sutiksite Naujuosius Ugninio Gaidžio metus paisydami visų astrologų patarimų, ar juos ignoruosite, o gal viską darysite priešingai - svarbu, kad ne tik sausio 1 dieną, bet kasdien jaustumėte harmoniją, visų pirma, su pačiu savimi, o tada jau ir aplinka atitinkamai į jus žiūrės, o metai bus sėkmingi visomis prasmėmis.

     

Kalėdos ateina su @tanaka_tatsuya

Įkvėpimo kasdienybei žmonėms suteikia įvairiausi maži dalykai. Šį kartą "maži" - tikrąja ta žodžio prasme. Negaliu atsižiūrėti kokybiškų, įtaigių ir, žinoma, meniškų iliustracijų, sprogimų smegenyse sukeliančių miniatiūrų ir tų mažų dalykėlių, kuriuos kuria vien tam, kad susuktų kokį smagų video /rachelryle/ mums, instagramo žiūrovams.
Kalėdos ateina su garsiuoju japonu Tanaka ir jo miniatiūromis.

Išmokti priimti ir padėkoti... niekada nevėlu.

Artėjant šventėms paklausiau vaikų: "Kas smagiau: dovanoti ar gauti dovanas?". Atsakymas vienareikšmiškas - "gauti". Nieko keisto. Vaikai. Bet net jeigu ir jums maloniau gauti, nei dovanoti - ar mokate tas dovanas tinkamai priimti?
Esame linkę niurzgėti: tai mums nepatogi kėdė, kurioje sėdime, tai žmonės supa ne tie, tai stokojame laiko darbams nudirbti, tai visi aplink kvaili... o mes vieni - labai protingi, jaučiamės tarp likusiųjų nejaukiai. Ir oras, žinoma, visada blogas. O kur dar netikęs darbdavys ar erzinanti suirutė valstybės gyvenime.
O po tų "niekam tikusių dienų" sulaukę geresnių ir kur kas šviesesnių akimirkų, ar tada jau jas tinkamai įvertiname? Ar padėkojame? Nutylėjimas... tiesa? O turėtume ne tik patys deramai priimti mums siunčiamus dalykus, bet ir vaikus išmokyti tinkamai priimti tam tikrus dalykus. Kalbu platesne prasme nei "pasakyk tetai ačiū".
Didžiausi dalykai paprastai gyvenime būna ne tie - dideli dydžiu ar matmenimis, galbūt, net ne tie, apie kuriuos daug kalbama, bet tie, kurių labai trokštame, apie kuriuos svajojame, kuriuos puoselėjame mintyse, širdyje ir tik jų ilgai išlaukę pajuntame TĄ jausmą. Išlauktą. Tikrą. Už kurį be niekieno paraginimo norisi dėkoti širdimi.
Gebėti išgirsti.
Įsiklausyti.
Jausti.
Mokėti priimti
gyvenimo dovanas
širdimi.

                                                  Su ramaus vakaro linkėjimais.

Senųjų metų užrašai naujiesiems

whiteness
ease

Gruodis yra stebuklingas mėnuo ne tik dėl to, kad švenčiame labai gražius dalykus, pasitinkame naujus metus, bet ir todėl, kad kai atverti pirmos dienos lapelį kalendoriuje jau žinai, jog dienos iki didžiųjų švenčių prabėgs lyg spragtelėjimas pirštais. Tiesiog. Taip būna. VISADA.
Būtent šį mėnesį televizijos laidų anonsai pranašauja naujų metų sėkmes ir nesėkmes, išsamiai analizuoja zodiako ženklų galimybes, braižo dangaus kūnų judėjimo kryptis... Ir dažnas sau būtent gruodį keliame ateinančių metų kartelę vienu ar keliais laipteliais aukščiau, nei ji buvo šiemet. Išsikeliame naujus siekius, tikslus ir, žinoma, žadame būti šiek tiek -esni prie durų senųjų jau lūkuriuojančiais naujaisiais metais.
Ne išimtis ir aš. Kita vertus, ar išvis ko nors pasiektume, jeigu nežiūrėtume į priekį, neplanuotume ir nesvajotume apie šį tą truputį daugiau? Žinau ko dar nesuspėjau, žinau kam pašykštėjau dėmesio, jėgų ir laiko... žinau ir tai, ko bijojau, o bijodama nepriėmiau sprendimų ir nepasilypėjau laipteliu aukščiau. Bet žinau ir tai, kad pripažindama tai sau, einu pirmyn. Ir, kas žino, galbūt kitais metais?!
O kol dar esam apsiavę senųjų metų kojinėmis, norėčiau prisiimti sau ir palinkėti jums:
išdrįsti įgyvendinti net ir beprotiškiausiai skambančius planus ir idėjas;
nebijoti rizikuoti - jei tai ne namo ar viso gyvenimo santaupų užstatymas banke ar statymas "ant kortos" kazino - pasekmės tikrai nebus tokios baisios, kaip kartais jas sau piešiame;
dar ir dar ir dar kartą išlipti iš komforto zonos tam, kad išsilaisvintum ir tobulėtum - visomis prasmėmis;
netrypti vietoje, kai reikia sprendimo;
išsinerti iš rutinos, lyg iš senosios gyvatės odos, kai ji tampa slegianti;
auginti "skūrą" arba kaustyti(s) šarvus - kaip kam patogiau, nes kartais per skaudžiai ir per giliai sminga gyvenimo brokonierų strėlės;
įsiklausyti... į save;

lights

į širdį ir sielą įsileisti tik tuos, kurie to tikrai verti;
nepasiklysti ieškojimuose - savęs ar/ir mylimojo - tokio, koks jis "turi būti";
pripažinti suklydus, bet atsikėlus ir pasitaisius karūną BŪTINA oriai nužingsniuoti tolyn;
žinoti, kad yra dar TŲ dalykų, kurie tavęs laukia, TŲ vietų, TŲ galimybių ir rytdienos dienų, kurių pasakęs šiandien "viskas" niekada nepamatysi, nesutiksi ir nepajusi;
gyventi taip, kaip norisi, kaip jauti esą tikslinga ir prasminga...
BŪTI, nes tai didžiausia duotybė šioje Žemėje.