 |
 |
| children time |
Mes esame TAIP pripratę lėkti, bėgti ir verstis per galvą, kad atliktume darbus, kad įtiktume darbdaviui, kad patenkintume kažkieno kito lūkesčius savo adresu, kad jau pamiršome, kaip gera gyventi "lėčiau". Vartodama žodį "lėčiau" galvoju apie gyvenimo kokybę. Ir ne tik patys esame įsisukę, kaip voverės rate, bet, negana to, įtraukiame į tą nuolatinį bėgimą ir savo vaikus. Vos kelių mėnesių kūdikius nešame į grupinius užsiėmimus, kai jiems norisi tik mamos ir tėčio artumo bei individualaus, o ne grupinio bendravimo; sulaukusį vienerių mažylį jau norime atiduoti lopšelio globai; sulaukusį dvejų pradedame vežioti po, pageidautina, bent jau du papildomus užsiėmimus PO darželio; sulaukusį trejų skubame užrašyti į anglų kalbos kursus, nes suprask, nespės ištobulinti anglų kalbos, kol teks palikti gimtą šalį dėl neva gardesnio duonos kąsnio... Ką jau kalbėti apie tolimesnius tėvų planus vaiko atžvilgiu. Taip taip, TĖVŲ planus. Netikiu, kad bent kas esate pasiteiravę metinuko, prieš užrašant jį į lopšelio grupę, ar jis tam jau pasiruošęs ir ar kas nors esate nuoširdžiai sudvejojęs veždamas dvimetį iš baseino į vaikų jogą, ar JAM to tikrai reikia?!
Net jeigu esate iš tų, kurie sulaukėte kol vaikui sueis dveji ar treji, kad pradėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tikėtina, kad ieškosite tokio darželio, kuris bus perpildytas veiklų: keramika, sportas, joga, muzika, ritmika, rankdarbiai, anglų kalba ir t. t. Čia, savaime suprantama, neįtraukiant veiklų, kurias veda auklėtojos dienos metu, nes tai - "TIK veiklos", po kurių būtina PAPILDOMAI lavinti.
Žinote kur lenkiu? O gi ten, kur priešais stovi ženklas STOP. Psichologai mojuoja raudonomis vėliavėlėmis, kad šių dienų vaikams VISKO tiesiog PER DAUG!!! Dėl to "per daug" vaikai isterikuoja ir krenta ant žemės parduotuvėse, rėkia iki pamėlynavimo, rodos, dėl smulkmenos, kandžioja darželio draugus, užsimoja sesei ar broliui... Nesusimąstėte, kad vaikas pasiimtas po darželio į jūsų standartinius klausimus atsako standartiškai: "gerai, ne , taip, nieko" todėl, kad jis nori įjungti restart mygtuką. Leiskite jam įkvėpti... ir iškvėpti. Tyla, kuri trunka iki kol grįžtate namo arba pasiekiate parduotuvę, nėra pavojaus varpo gausmas. Tai normalus mažo žmogaus - asmenybės, kaip tėveliai mėgsta vadinti vaikus draugų būryje, poreikis - stabtelėti, kad galėtų tęsti ilgos dienos kelionę toliau.
Ir jeigu jūs manote, kad grįžus namo reikėtų užversti vaiką dar kitomis veiklomis, nes o kaip gi jis tiesiog sėdės arba žiūrės į lyjantį lietų pro langą, tai prisiminkite tą ženklą STOP. Visiems namuose būna gera tik tada, kai niekas nieko nedaro tyčia. Kai pokalbiai ir darbai išplaukia natūraliai. Kai jeigu norisi tingėti, gali tingėti, o kai norisi apsikabinti - nedelsiant gali tai padaryti. Fizinis ryšys bendravimas, sėdėjimas kartu, apsikabinimai, prisilietimai, glostymai - štai kas yra didžiausia dovana ir svarbiausias "veikimas", ką namuose gali suorganizuoti tėvai savo vaikui, ypač iki trejų metų, kol vystosi jo nervų sistema.
 |
| take time to make your soul happy |
Smagu ir įdomu spėti su visomis šių dienų naujovėmis, puiku nesėdėti diena iš dienos namuose spoksant į televizoriaus ekraną, smagu keliauti, mokytis, kurti... tiesiog visa tai turi būti subalansuota jums. Ir nemėginkime primesti savų poreikių kitiems. Nekurkime planų, ką ir kaip turi daryti vaikas. Nesmerkime savęs už tai, kad vieną dieną iš septynių suvalgėme ne salotų lėkštę, o pyragaitį ir vietoj aktyvaus pasivaikščiojimo, su užfiksuotais ir pasidalintais FB kilometrais, praleidome vakarą ant sofos su mylimuoju žiūrint gerą filmą. Apkabinkite ir pamyluokite savo vaiką - PABŪKITE, vietoj to, kad planuotumėte, į kokį dar užsiėmimą jį užrašyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą