Ir Kaune gyventi galima

Trys mėnesiai - bandomasis laikotarpis darbovietėje, apsipratimui naujoje aplinkoje. Galima daryti PIRMINES išvadas: ir Kaune gyventi galima.
Dėl to, kad:

• visų pirma, gyveni ir po darbo grįžti ne į miestą, o į savo namus, tad "gyvenu Balbieriškyje", "Vilniuje" ar "Kaune" tampa ne taip aktualu;
• mažesnis miestas reiškia ir trumpesnius atstumus tarp objektų, tad viską pasiekti galima greičiau;
• viešasis transportas veikia patenkinamai, tikrai nesiskiria niekuo nuo sostinės (neskaitant to, kad kaip bebūtų keista, kauniečiai "įsisavino" pakeitimą, kuris Vilniuje tapo tik bandymu: įlipti pro priekines duris, išlipinėti pro likusias);
• šiame mieste vis dar kursuoja maršrutiniai taksi, geriau žinomi kaip "mikriukai", kurių judėjimo greitis leidžia dar greičiau nusigauti iš taško A į tašką B;
• žmonės čia familiaresni (dar nežinau, neapsisprendžiu, ar man tai tikrai patinka): po pasisveikinimo paprastai nesidrovi "TUjinti", net ir su pirmą kartą matomu žmogumi nesibodi kalbėti žargonu arba slengu, lyg būtumėte kartu... smėlio pilis statę :D Parduotuvėje pardavėja paprašius vištienos file paklausia: gal kokį gabaliuką jau nusižiūrėjote? 
• miestas kyla kaip Feniksas iš pelenų: tikrai malonu žiūrėti į tvarkomas gatves, statomas viešojo transporto laukimo stoteles, besiplečiančius prekybos centrus, stebint tokių objektų kaip centrinė autobusų stotis modernizavimą, rekonstruojamą šio miesto širdį - Laivės alėją ir t. t.;
• čia tikrai yra darbo vietų (kaip ir Vilniuje, Klaipėdoje ir daugumoje kitų, bent jau didesniųjų miestų), tereikia tikrai norėti jas atrasti;
• teko girdėti, kad eilės vaikams patekti į valstybinius darželius nėra toookios ilgos kaip sostinėje (čia, aišku, oficialiai nepatikrintas faktas);
• dauguma paslaugų šiame mieste kainuoja šiek tiek pigiau (nors, paslauga paslaugai nelygi);
• faktas, kuris mums aktualus - nuo Kauno iki gimtų kraštų tik nepilna valandėlė kelio - tegyvuoja bendravimas su artimaisiais! :)

... na, jau visai nemažai argumentų, kodėl nederėtų nurašyti Kauno. Visi kiti pastebėjimai bus, manau, kiek vėliau, kai atšils ir miestą galėsime pažinti važinėdami dviračiais.
Šiaip, man pačiai tai, kas įvyko per šį pusmetį buvo WOW(!). Bet ko nepadarysi dėl svajonių... Nesigailime. Nė vieno priimto sprendimo ar žingsnio. Labai tikiuosi, kad visa tai tik geras tramplinas į rytojų :)