Kiekvienas mūsų artėjant metų pabaigai kruopščiai ar kiek atmestinai peržvelgiame praėjusius metus: darbus, poelgius, tikslus, santykius, įvykius. Žvelgiantys giliau analizuoja save ir bando nusimatyti ateinančių - Naujųjų metų siekius, bando piešti linijas, galimai nuvesiančias prie finišo. Nes posakis "Esame savo laimės kalviai", matyt, daugiau ar mažiau veikia. Kas kitas, jeigu ne Tu pats planuosi ir po mažą detalę, kaip dėlionę, lipdysi savo gyvenimą?
Gyvename tokiu laiku, kad rodos VISKĄ galime susiplanuoti patys: darbus, karjerą... patys renkamės kokio gyvenimo pamatus norime kloti, renkamės iš kokių medžiagų statysime gyvenimo karkasą ir kuo užpildysime erdves. Patys sprendžiame, norime karjeros ar atsiduosime šeimai. Būsime kažkieno kito pavaldiniai ar kursime rytojų iš savo idėjų ir svajonių. Galime, kaip muzikoje, pasirinkti netgi mums labiau tinkantį ritmą, į kurio taktą trepsėdami keliausime, o galbūt tylą, atvesiančią mus į vidinę ramybę. Renkamės ką nors daryti ar tiesiog egzistuoti. Rodos tokia gausybė pasirinkimų ir visur viską gali modeliuoti pats, bet... Vis dėlto, išlieka dalykų, už kuriuos, deja, negalime būti atsakingi . Tiesą sakant, net neturime galimybių to įtakoti. Net jeigu turime viso Pasaulio turtus (materialinius ar/ir dvasinius). Tiesiog negalime. Yra dalykų, kurie ne mūsų galioje. Ir tai daugelį mūsų šiek tiek trikdo. Galvojame, kaip apeiti tam tikrus dalykus, kurie kelią baimę, skausmą ir visuotinį nusivylimą. Egzistuoja toks posakis, kad kol nenustoji bandyti - tu dar nepralaimėjai. Galbūt. Bet net ir tai galioja toli gražu ne be išimčių. Biblijos ištrauka teigia "Žmogus planuoja savo kelią, bet Viešpats jį veda". Ir vis dėlto, "Po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to ką padarei. Taigi atsikratyk pančių. Palik saugų uostą. Pagauk palankų vėją. Tyrinėk. Svajok. Atrask." /Mark Twain/ Net jeigu ir suvoki, kad visko iki galo apspręsti pats negali, paversk šį žinojimą savo stiprybe.
Gyvename tokiu laiku, kad rodos VISKĄ galime susiplanuoti patys: darbus, karjerą... patys renkamės kokio gyvenimo pamatus norime kloti, renkamės iš kokių medžiagų statysime gyvenimo karkasą ir kuo užpildysime erdves. Patys sprendžiame, norime karjeros ar atsiduosime šeimai. Būsime kažkieno kito pavaldiniai ar kursime rytojų iš savo idėjų ir svajonių. Galime, kaip muzikoje, pasirinkti netgi mums labiau tinkantį ritmą, į kurio taktą trepsėdami keliausime, o galbūt tylą, atvesiančią mus į vidinę ramybę. Renkamės ką nors daryti ar tiesiog egzistuoti. Rodos tokia gausybė pasirinkimų ir visur viską gali modeliuoti pats, bet... Vis dėlto, išlieka dalykų, už kuriuos, deja, negalime būti atsakingi . Tiesą sakant, net neturime galimybių to įtakoti. Net jeigu turime viso Pasaulio turtus (materialinius ar/ir dvasinius). Tiesiog negalime. Yra dalykų, kurie ne mūsų galioje. Ir tai daugelį mūsų šiek tiek trikdo. Galvojame, kaip apeiti tam tikrus dalykus, kurie kelią baimę, skausmą ir visuotinį nusivylimą. Egzistuoja toks posakis, kad kol nenustoji bandyti - tu dar nepralaimėjai. Galbūt. Bet net ir tai galioja toli gražu ne be išimčių. Biblijos ištrauka teigia "Žmogus planuoja savo kelią, bet Viešpats jį veda". Ir vis dėlto, "Po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to ką padarei. Taigi atsikratyk pančių. Palik saugų uostą. Pagauk palankų vėją. Tyrinėk. Svajok. Atrask." /Mark Twain/ Net jeigu ir suvoki, kad visko iki galo apspręsti pats negali, paversk šį žinojimą savo stiprybe.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą