Ankstesnių laikų vyras turėjo pakankamai aiškiai apibrėžtus prigimtinius rėmus - "medžiotojas", "šeimos maitintojas". Iki šių dienų daug vandens nutekėjo... ir vyrų rėmai daug kartų buvo laužomi, vėl klijuojami, lipdomi naujai. Kas iš to gavosi? Naujų laikų vyrai.
Vienas nesenai atrastas savo Blog'o rašytojas, Mantvydas Leknickas teigia, kad "Tikras vyras niekada nemeluoja", na, turbūt turėjo galvoje, kad neturėtų meluoti. Tikrai taip, visos dailiosios lyties atstovės dabar linksi galva. Paprasta, bet, deja, net ši gudrybė pavergianti moteris vyrams nevisuomet perkandama. Dar pasak to pačio Blog'o autoriaus "Tikras vyras visada užleidžia vietą, visada apgaubia savo švarku moters pečius, niekada nežiūri į žemę, nes pasodintas ąžuolas stiebiasi dangaus link." Pripažinsiu, būtų tikrai džiugu jeigu aplink "augtų" būtent tokie ąžuolai. Juk tuomet ir "liepos" neprarastų savo prigimtinių savybių: grakštumo siūbuoti vėjyje ir nebijoti palūžti, nes šalia jų - ąžuolai. O M. Leknicko frazė "Tikras vyras niekada nesmogia iš nugaros, nes jis mėgaujasi paskutiniu priešo žvilgsniu" verta būti kaligrafiškai iškalta net ne patiltėse, bet ant miesto sienų, matomiausiose vietose. Nes tai, kas subtilu (turbūt daugelis pastebėjote Vilniuje bandymus nuspalvinti patiltes ir užrašus "Kodėl patiltės turi būti pilkos?" autorių apmaudą), ne visuomet pastebima subtilumo šalininkų. O dar jeigu vyrai ( na gerai, ne visi, bent jau dauguma), kaip teigia M. Leknickas nenutylėtų matydami savo giminės atstovo nedžentelmenišką elgesį, nors puikiai suvoktų šio pamokslo beprasmiškumą, tai gal tikrai turėtume Džentelmeno vardo vertų vyrų? O dabar laikykitės, mielosios (jeigu skaito vyrai, atleiskite, bet ši vieta, manau, dedikuota moterims) - anot M. Leknicko Tikras Vyras - "<...> santūrus, bet ir šarmingas, tikras vyras tai ne bicepsai ar milijonai banko sąskaitoje, tai ne žemas balsas ar šeriai skruostų zonoje, tikras vyras net gi ne prabangiame Armani kostiume įspraustas kūnas ar tiesiog stiprioji lytis. Ne, tikras vyras tai tas, kuriuo kiekvienas norime tapti. Pasiseka tik atkakliausiems." Po tokių žodžių netgi drįsčiau suabejoti, ar tai tikrai galėjo užrašyti vyras. Bet Blog'o autoriaus vardas ir pavardė, o ir profilio nuotrauka byloja, kad tai tikrai vyriškos giminės "atstovas spaudai". Galiu tik pasidžiaugti, nes esu maloniai nustebinta tokio mąstymo. Nors pati Blog'ą, kurį šiandien citavau, užmačiau ne taip ir senai, bet jis jau turi savo gerbėjų ratą ir panašu, kad visai ne mažą. Sveikinu ir nuoširdžiai tikiuosi, kad skaitanti auditorija ne vien moteriškos giminės. Galų gale, ne tiek svarbu, kurioje barikados pusėje esame, svarbu kaip mąstome, ko siekiame, kokią žinią nešame Pasauliui! Šį mano pasakymą labai taikliai ekranizuoja vaizdelis:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą