Ši savaitė, bent jau jos pabaiga, daug kam buvo netikėta. Turbūt neliko nė vieno, kuris nebūtų išgirdęs apie šiurpią žinią, lyg perkūną trenkusį iš giedro dangaus. Ir linksmas artėjančio savaitgalio nuotaikas pakeitė keista rimtis, apmąstymai, pokalbių nuotrupos gatvėje (kai net visiškai nepažįstami, praeiviai ir stotelėje laukiantys autobuso kalbėjo apie vieną ir tą patį). Keistas jausmas, kai nepažįsti žmogaus asmeniškai, bet lyg ir jauti, kad netekai kažko, kas bendra, o tuo pačiu savaip artima kiekvienam.
Tiesa, man asmeniškai, labai keistas liūdesio ar gedulo tipas, kai FB kuriamos grupės, renkami laikai, galybė nuotraukų su įvairiausio plauko antraštėmis, o kur dar apsimetėlių anketos ir neva tai gilūs komentarai... Visa tai, mano nuomone, menkina įvykio mąstą ir tą šviesų atminimą. Ir kodėl lietuviai taip keistai reaguoja į tokius įvykius, būtent taip pasirenka išreikšti požiūrį..? Čia, matyt, ir liks tik retorinis klausimas. Gaila ir apmaudu, kai perdega tokie talentai, savo srities genijai... Paradoksalu tai, kad kaip R. Frostas sakė "Keliais žodžiais galėčiau apibrėžti viską, ką išmokau iš gyvenimo. Jis tęsiasi". Visi likę šiapus ir toliau gyvena gyvenimą. Gyvenimą, kurį sudrebina žinios, netikėti įvykiai, aplanko džiugios akimirkos, sekundės euforija ar kritimas žemyn. Skrydis ar ropštimasis iš duobės - tai priklauso tik nuo mūsų pačių, kokį kelią pasirenkame. Ir visa tai, ne tik juoda/balta, gyvenimas - gražus savo atspalviais. Tereikia mokėti ir, žinoma, norėti juos įžvelgti. O kai pamatai tuos spalvų potėpius ir visus įmanomus atspalvius - saulė nušvinta šviesiau ir norisi šypsotis.Gyvenimas duotas tam, kad gyventum. Visada išsaugokite smalsumą. Niekada nenusisukite nuo gyvenimo /E.Ruzvelt/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą