Aš tyliai ilgiuosi Tavęs, kai maišosi dangus ir žemė. Kai dienos ir naktys kartu vienodą tekėjimą lemia. Kodėl aš ilgiuosi tavęs? Namuos ar išėjus į gatvę jaučiu kaip sunki po kaklu stačiai pasikorus vienatvė. Ir vėl aš ilgiuosi tavęs. Atšalo širdis kaip ir kūnas... Ką šildai tu dabar savam glėbyje, o ką vėl siunti po perkūnais?! Žinau, nepavyks nė vienam, išnešt nuo tavęs sveiką kailį. Nudegus tavim, vėl ilgiuosi tavęs... Sugrįžki į širdį, o meile!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą