Love is Simple

Meile, akla jėga ir aklas nuotykis, gyvenimo – mirštančio karaliaus – švelnus juokdarys; nieko nėra tavyje gražaus ir viskas nuostabiai gražu; meile, pilna prakeikimų ir stebuklų, paprasta, žiauri ir dosni, dar negimusiems sukrauni dieviškas gėrybes ir pati sunaikini; tokia tu esi, palaiminta meile – vienintele, nepasirenkama; bepročiai tavęs vengia, o kas nevengia taip pat netenka proto. – J. Grušas.
Meilė - tas jausmas, kurio nesunaikina šimtmečiai, neištrina karai, nesuniokoja net didžiausios gamtos stichijos. Jausmas, kuriam aprašyti neužtektų viso Pasaulio medžių popieriaus lapams pagaminti. Jausmas, kurį nešiojantis užanty - tiesiog gera ir jauku. Jausmas, kuris šildo net žvarbiausią dieną...
Meilė net suklasifikuota į tam tikrus tipus: krikščioniškai draugiška, romantiška, erotinė, platoniška, broliška, motinos meilė, meilė sau, meilė Dievui ir t .t. Anot psichologų, egzistuoja spalvinis meilės tipų modelis, trikampio teorija ir panašūs dalykai. Kuo daugiau žinių, teorijų ar apibrėžimų kam nors paaiškinti išrandama ir užrašoma, tuo, atrodytų, viskas suprantamiau. Bet Meilei tai, manau, netinka. Kiekvienam ji sava, kiekvienas mūsų santykius su mylimuoju įsivaizduojame ir suprantame savaip, praleisdami visas teorijas per savą prizmę. Kitaip ir būti negali. Čia vienos ir nekintamos tiesos būti negali. Per daug subtilu. Trapu. Neapčiuopiama. Ir tuo pačiu TAIP stipru.
Sutikite, juokingai nuskamba klausimas "Už ką jį (ją) myli?" ir dar juokingiau, kai pašnekovas išgirdęs tokį klausimą ima rimtai ieškoti "Na tikrai, už ką gi aš jį (ją) myliu?!" Pradėjus taip "knaisiotis" po jausmus gali paaiškėti, kad gal ir nėra tokių labai svarių priežasčių tai meilei... Bet protingas žmogus, visų pirma, nepasiduos provokacijai "už ką?", visų antra, nenarstys savęs ir santykių ar TO jausmo po gyslelę, kad išsiaiškinti, vis dėlto "už ką". Reikėtų išmokti tiesiog mylėti. Čia kaip kvėpuoti. Kvėpuoji negalvodamas, kodėl taip darai. Tai diktuoja gyvo individo prigimtis ir jokių šalutinių paaiškinimų tam negalvojame. Tad kodėl turėtume racionaliai paskaičiuoti "už ką" ir "kiek" mylime? Juk Meilė yra Gamtos karūna. "Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą", teigė J. V. Gėtė.