 |
| communication |
Socialiniai tinklai baigia mus visus sugaudyti po vieną ir visus būriu, kaip interneto platybėse neršiančias lašišas. Visi tie "patinka" ir kitos virtualioje erdvėje reiškiamos emocijos, visi "pasidalijimai" ir noras "draugauti" daro mus "online", o tas "online" reiškia, kad ESAME, matome ir girdime, dalijamės, vadinasi, GYVENAME. Ar visi socialiniuose tinkluose esame tokie patys, kaip realiame gyvenime? O gal turime kaukes, kad nebūtų atpažinta ir be jokių skrupulų sutrypta tikroji tapatybė? Gal bandome kitiems pasirodyti geresniais nei išties esame... o gal tiesiog sąmoningai naudojamės medijomis, siekdami tam tikrų tikslų? Kaip yra iš tiesų?
Socialiai tinklai - galingas ginklas, tą supranta, turbūt, ir pradinukas, bet kaip tai TIKSLINGAI išnaudoti, kad nebūtum visiems kaip atversta knyga, bet tuo pačiu palaikytum dialogų su skaitytojais ar šiaip interesantais. Kaip nemeluoti auditorijai, bet ir neatsiverti iki skausmo, kad po to nesijaustum tiesiog išspausta ir į šiukšlių dėžę išmesta citrina, be syvų, tiesiog formą palaikanti luobelė ir žievė? Manau, tai pakankamai sudėtingi klausimai, kylantys ne tik tinklaraščių autoriams, bet ir kitų socialinių paskyrų valdytojams.
Kai nusprendi rašyti, piešti, fotografuoti, ką nors kurti ir tai PUBLIKUOTI viešai, turi nuspręsti, kokio pobūdžio turinį tu vis dėlto kursi, kokiai auditorijai tai bus skirta ir kokių tikslų tuo sieksi. Kai žinosi atsakymus į šiuos klausimus, bus lengviau dėlioti likusias dėlionės detales.
 |
| dual |
Tai, kas netikra, skaitytojai pajunta per tūkstančius kilometrų mirguliuojančiuose kompiuterių ekranuose, tad jeigu norisi užmegzti ryšį, geriau be reikalo nešvaistyti jėgų kurti kažkam dirbtino.
Tai kaip gi nusibrėžti tą teisingą ribą, tarp "aš offline" ir "aš online"? Būk sąžiningas ir atviras, visų pirma, su pačiu savimi. Kurk tokį turinį, dėl kurio nebūtų gėda, kuris pačiam, kaip skaitytojui būtų įdomus ir kabinantis. Nebijok būti KITOKS! Mąstyk ne stereotipais ir šablonais. Žvelk kūrybiškai, visai nesvarbu ką darytum - konstruotum naują bolidą ar rašytum apie meilę, o gal eksperimentuotum virtuvėje ar būtum palinkęs prie stalo, ant kurio nauji eskizai. Būk atviras. Ne, ne iki nuogumo. Pasilik sau tai, kas svarbiausia ir brangiausia, bet mokėk praverti širdies duris kitiems. Mąstyk pozityviai! Tai labai svarbu bet kokioje veikloje. Jeigu ką nors darai viešai, tai kliaukis ne vien emocijomis, bet ir racionaliu protu, kuris kartais tave gali išgelbėti nuo veido raudonio rytoj.
 |
| offline or online today? |
Nenusifotografuoti per dieną mažiausiai dvidešimt kartų ir neįdėti savo asmenukės klausiant, "Tai kaip? Patinku jums IR ŠIANDIEN?", patikėkite manimi, nieko blogo. Nesifilmuoti, kaip verki savo miegamajame ištikus gyvenimo krizei - normalu. Dar normaliau to nepublikuoti viešai, kaip ne kai kurios lietuviškosios asmenukių, o gal reikėtų sakyti, "užpakalinukių" princesės. Nerašyti kokia šiandien suš*** diena, kai ji yra būtent tokia irgi normalu ir tai jokia ne apgaulė. Tai protingo žmogaus požiūris, visai nereiškiantis, kad esate melagis ar apgavikas, nes į savo FB paskyros sieną įkeliate tik tas akimirkas, kuriose jūs šypsotės, esate laimingas, džiaugiatės atostogomis ar rasta braške lysvėje. Kodėl gi ne?! Aš UŽ pozityvias žinias. Kuo daugiau jų! Ir nors slinkdamas žemyn per Fb dienos istoriją ir matydamas laimingus pažįstamų žmonių veidus, įvykius ar žinias supranti, kad ši diena ne vien rožiniai flamingai, nes kažkam skauda, kažkas verkia, kažkam nepasisekė taip labai, kaip tikėjosi ar pan., bet tegul ir lieka tai tavo realaus pasaulio suvokimo užkaboriuose. Aplink lai būna kuo daugiau pozityvo, o ne kriminalinių dienos įvykių suvestinių. Kas vyksta Pasaulyje, mes ir taip dauguma žinome, tad perpublikuoti ir pertransformuoti negatyvias žinias dar ir per savo valdomus socialinius tinklus, manau, nereikėtų.
 |
| happy |
Tiesa, jeigu grįžtume prie tų dviejų, o gal, vis dėlto, vieno AŠ - online ir offline, nereikėtų pamiršti, kad pasirinkus kurti ką nors ne tokio populiaraus, kitoniško, kyla grėsmė likti nesuprastam, negauti norimo kiekio "patinka" ar būti kamuojamam nuolatinių abejonių "kam tai darau?", bet jeigu esi tvirtas viduje - žinai, ką kodėl ir kam tai darai.
Galutinius sprendimus priimi TU, tad rinkis teisingai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą