Ne balta už lango, spėju ne pas mane vieną, bet net ir nebarstant gamtai sidabro, nepuošiant langų šerkšnu atėjo tos lauktos didžiosios metų šventės. Kiekvienas mūsų jų laukia savaip ir sutinka savitai. Vieniems tai - sugrįžimas į ten, iš kur kažkada taip norėjosi pradingti (anot kažkokios televizinės reklamos), kitiems - galimybė susitikti senai matytus giminaičius, galbūt galimybė apkabinti tuos, kurie visus metus, o gal net ilgiau, būna už jūrų marių... Dar žmonės laukia šių švenčių todėl, kad užverstų vieną gyvenimo lapą ir pasiruoštų baltai, naujai, visai kitokiai (kaip jie mano) pradžiai. Laukimas. Jis gali būti mindžikuojantis, lyg neramus paauglys atsisveikinant laukiantis bučinio. Gali būti pragaištingai ilgas ir keliantis erzelį. O gali būti ramus, tikras ir paskendęs apmąstymuose. Sudėliojantis gyvenimo eilutėse visus taškus ir kablelius (o gal net šauktukus ir tikslumo suteikiančias nutylėjimo pauzes).
O po laukimo (visai nesvarbu, ko lauktume) mes būname apdovanojami įvykiu: kai aplink viskas burbuliuoja emocijomis ir pojūčiais! Geras momentas. Akimirka. Kelios šimtosios sekundės...
Tos burbuliuojančios ir kunkuliuoti širdį priverčiančios akimirkos yra tai, dėl ko laukiame.
A, tiesa, dovanos. Visi sako, kad Kalėdų laikotarpiui svarbios dovanos. Taip, materija yra neišvengiama turbūt (nes nieko neliktų sau, jei visą save išdalintume, kaip apkabinimus, bučinius, arbatos/kavos gėrimo laiką žiūrint į akis pašnekovui ne todėl, kad taip reikalauja etiketas, o todėl, kad gera abiems, išdalinant save tylint drauge apie kažką labai svarbaus...), bet man vis vien svarbiausios išlieka mintys. Mintys apie brangiausius, geri darbai (ne tam, kad užsidėti varnelę, o tam, kad taip liepia elgtis vidus), savęs ieškojimai ir nauji pasižadėjimų sąrašėliai. Štai, kas stebuklinga man šiuo metų laiku :)
Ir dar, žinojote, kad kuo didesnė dovana - tuo mažiau joje meilės? Na, ne taisyklė, bet... Meilė labai mėgsta mažas erdves: jaukius laiškus, nuoširdžius mažmožius, niekučius, kurie priverčia šypsotis. Net nepastebėsite, kaip šast ir meilė pasislėps plonyčiuose puslapiuose apie draugystę, nuguls ant mylimo lūpų ar krizens pasislėpusi ant seno gero pažįstamo peties, kai jis pakvies jus šilto gėrimo puodeliui.Gražių, jaukių, stebuklingų ir TIKRŲ švenčių Jums, mielieji! ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą