"Jis - ne tau"

Esate girdėję šią frazę? Iš draugių, iš artimųjų, mamos, pusseserės, o gal neva norinčios padėti kambariokės? Žiūrėjau įdomų filmą. Iš pirmo žvilgsnio turėjo būti kiek lėkštokas, gal net banalus, pagal aprašymą, bet kažkodėl pasirinkau jo peržiūrą ir žinote ką, GERAS filmas! Tiek tiesos ir dar pakankamai įdomiai pateiktos, kad kilo mintis - rašyti :)
Taigi, kai berniukai darželyje ar jau mokykloje tampo mergaitėms už plaukų, šios pyksta, gal net ašarą išspaudžia (priklausomai, ar tas berniukas joms patinka ar nelabai), kelia scenas, vertas oskaro (na, ar bent jau avietės). Ar tik jums tada nesakydavo koks nors suaugęs žmogus (ar tokiu save laikantis), kad "tu jam patinki, todėl jis taip elgiasi"? Kai klasėje prasivardžiuodavo kas nors, tada turbūt irgi išgirsdavot mokytojos žodžius, kurie turėjo nuskambėti, kaip padrąsinimas: "tu jam patinki, mieloji. Berniukai keistai elgiasi, kai jiems patinka mergaitės". ERROR. Suaugusieji ir čia bando vaikams padėti, bet deja deja... greičiau jau užprogramuoja mažas mergaites galvoti, kad jei vyras (berniukas) elgiasi kaip kiaulė - tu jam patinki. Iš draugių girdime: "Jis tau neskambina, nes pametė tavo telefono numerį", "Jis tavęs niekur nepakviečia, nes bijo tavo emocinės brandos", "Galbūt jis ką tik nutraukė ilgalaikius santykius?". Kodėl taip sakoma? Baisu? Ar tiesiog nemokame, o gal negalime išsakyti akis badandžios tiesos? Jis - ne tau! Arba, JI - ne tau. Nes, kaip žinia, taisyklių, kad pirmas turi paskambinti vyras - beveik nelikę.
Vyrai sako, trumpai ir aiškiai (kaip moka, turbūt, tik vyriška giminė): "Jei vyras tau neskambina - vadinasi jis nenori skambinti". Ir nėra jokių šalutinių priežasčių (dažniausiai). 
Kai neskambina patinkantis vaikinas, tai viena. Nemalonu, bet išgyvensi (iki kol atsiras kitas, kurio skambučio vėl lauksi). Bet kai...nenori tavęs vesti, tada iškyla istorijos, vertos auksinės palmės šakelės. Vyrai sukti. O taip. Palieka savo išrinktąsias priversdami jas galvoti, kad tai jos dėl visko kaltos (čia vėlgi, galima ieškoti išimčių...bet, ar verta? :D ). Gudruoliai, nutaisę nuolankų veidelį, gali suokti: "Aš nenusipelniau tavęs", "Tu - tobula, man dar toli iki tavęs", "Nenoriu stoti tau skersai kelio... aš taip pavydžiu tam vaikinui, kuris gaus tave į žmonas" :)) Jeigu tai išgirdote, filmo kūrėjai nuoširdžiai pataria - bėk į parduotuvę, nusipirk kilogramą ledų, ledinukų ar kito šlamšto, kurį galėsi kramsnoti, nes tave ką tik metė.
Kai mergina desperatiškai bando gelbėtis iš esamos padėties, čia grįžtant prie tų skambina/neskambina, vietoj pasiimamo vaikino telefono numerio, bando įbrukti savąjį. Bet jei jis nepaima to lapelio, vadinasi - jūs jam tikrai neįdomi. O jei įdomi, patikėkit manim, jis paskambins, net jei pati savo tel. nr. neužrašėte. Yra šimtai būdų savo palankumui įrodyti. O kas sakė, kad stengtis turi tik moterys?! ;)
Na, o dabar laikas pasikapstyti po vyrišką "logiką". Filme teigiama: "Jei tu patinki merginai - ji su tavimi miega". Banalu ir tiesmuka, bet tokie jau tie vyrai.Dar tiesmukiau jie dėsto simptomus, pagal kuriuos galima atpažinti, kad daugiau nei draugai jūs tikrai nebūsite, pavyzdžiui: ji niekada su tavimi nesi
guls, jei vadina tave "patikimu", jei prie tavęs spaudžia spuogą, eidama į tualetą palieka praviras duris ar po vakarienės restorane pasiima visus likučius į namus. Gal nelabai moksliškas požiūris, bet tai - brutali tiesa.
Mergaites nuo mažų dienų primoko visokių nesąmonių, "Jei berniukas mušasi - vadinasi jam patinki", "Niekada nesikirpk pati sau plaukų", "Kada nors sutiksi nuostabų vaikiną ir gyvensi ilgai ir laimingai". Visi filmai ir romanai moko mus laukti: netikėto prisipažinimo meilėje, siužeto vingio trečiame veiksme, taisyklės išimties. Tačiau kartais taip uoliai ieškome ir laukiame tos laimingos pabaigos, kad neišmokstame skaityti ženklų, neišmokstame laiku skirti tų, kurie mūsų trokšta, nuo tų, kurie nenori ir visuomet gali likti tokių, kurie mus paliks.

Gal ta laiminga pabaiga ateis nebūtinai su gražuoliu vaikinu? Gal tau pačiai teks rankioti duženas ir klijuoti iš naujo? O gal reikės išsilaisvinti ir tikėtis kažko geresnio ateity? Gal laiminga pabaiga tiesiog reiškia, kad...reikia judėti į priekį? O gal laiminga pabaiga nutinka tada, kai tave kankina neatsakyti skambučiai ir širdies skausmas, kai nežinai kur dėtis? Kai per visus negerumus tu niekada nė už ką neprarandi vilties? ;)