#ContactForm1 { display: none ! important; }

VAIKŲ DARŽELIS

Vaikai, jų auginimo subtilybės, ugdymas(is), būdai ir metodai kaip "teisingai" elgtis juos auklėjant ir daugybė panašių dalykėlių yra tokios senos ir neišsemiamos temos, kaip pati žmonija. Ir taip, aš žinau, kad tai labai "slidūs" reikalai, kai kalbama apie šeimą ir jos pasirinkimus, nes tik jie žino, kaip tinkamiausiai ir geriausiai elgtis su savo vaiku. Dar žinau ir tai, kad daugelyje situacijų yra dvi medalio pusės arba du lazdos galai, čia kaip kam patogiau, tad tikėtis, kad tam tikri veiksmai, poelgiai ar pasirinkimai praeis be pasekmių - beveik neįmanoma. Ir vis dėlto, dar neturėdama savų vaikų (šiuo aspektu turbūt labiausiai rizikuoju būti apmėtyta, duok Die netiesiogine žodžio prasme, pomidorais, būti apšaukta piktų, nuo gyvenimo pavargusių mamyčių ir pan.), keturis metus studijavusi pedagogiką (ne, ne dailės ar istorijos, o būtent pradinio ugdymo), penkmetį dirbanti darbą su pačiais mažiausiais ikimokyklinėse įstaigose drįstu žiūrėti į viską kitu kampu ir tuo "kitokiu" požiūriu noriu dalintis su jumis. Nes kartais labai sveika į viską pasižiūrėti iš šalies. Aukime drauge!


Laikas į darželį ARBA tėvelių siaubai nukerpant bambagyslę


Visi nusprendę tapti tėvais žino tam tikrus vaikų augi(ni)mo etapus, kurie yra tiesiog neišvengiami. Ir vieno tokio etapo metu paprastai taip jau nutinka, kad tėveliams arba bent jau vienam iš jų reikia grįžti į darbo rinką, tęsti pradėtus darbus, plėtoti verslą ar dar ką nors įdomaus daryti, o vaikui kaip tik tuomet nusimato galimybės įsilieti, labiau nei bet kada anksčiau, į sociumą visu šimtu procentų - jis pradės lankyti ikimokyklinę įstaigą.
Daugumai mamyčių šis etapas asocijuojasi su keistomis, dažnai įsikalbėtomis baimėmis: vaikas NUOLATOS verks, jam bus sunku išsiskirti kelioms valandoms su tėveliais, jį skriaus kiti vaikai, jis bus ujamas, jeigu vaikas nėra visiškai savarankiškas (pats nevalgo su stalo įrankiais, neturi pakankamų higienos įgūdžių ir t. t.) - jam niekas nepadės ir jis VISĄ DIENĄ bus alkanas, nešvarus ir pan. Tokių ir dar daug panašių minčių kyla, kažkodėl būtent mamoms. Tėčiai į visa tai žiūri kiek paprasčiau - laikas eiti į darželį, vaikas jau pakankamai didelis, jam ten bus linksma ir įdomu.
Mielos mamos, nenoriu pasakyti, kad jūsų rūpestis yra perdėtas ar betikslis, bet kad tikrai gerokai persūdytas - tiesa. Juk jūsų niekas neverčia nuo pirmadienio atvesti vaiką į bet kokią įstaigą ir ten jį palinkti minimum aštuonioms darbo valandoms. Patys tėveliai, žinodami, kad artėja tas laikas, kai vaikas pradės lankyti darželį, ieško, domisi, važiuoja į svečius, kol išsirenka tikrai jiems priimtiną ikimokyklinę įstaigą, kurioje ir aplinka, ir bendras mikroklimatas, ir dirbantys su vaikais specialistai juos tenkina. Tik patys tėvai gali suplanuoti, kada jie grįš į darbą ir priklausomai nuo to nutarti, kada tinkamiausias laikas pradėti vaiką pratinti keliauti į pasirinktą ugdymo(si) įstaigą. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad adaptacijos pradžioje, t. y. kelias pirmas dienas, o gal ir savaitę vienam iš tėvelių teks drauge su vaiku praleisti po kelias valandas ugdymo įstaigoje, kol jis apsipras prie naujos aplinkos, žmonių ir pan.

Adaptacija, patikėkite manimi, paprastai nebūna TOKIA sunki ir varginanti, kaip būna įsitikinę dauguma tėvelių dar iki jų vaikui pradedant lankyti ugdymo įstaigą. Ir dar, noriu pabrėžti tai, kad TIKROJI adaptacija prasideda, kai tėveliai nebebūna su vaiku ugdymo įstaigoje. Tad kiek ilgai jūs nuspręsite keliauti kartu su vaiku į ugdymo įstaigą, tiek laiko realiai atitolinsite tikrąją adaptacija. O tikrosios adaptacijos metu vyksta įvairūs virsmai vaiko "galvoje": jis PATS turės perprasti kas kodėl ir kaip čia vyksta, kodėl mamytė ar tėvelis negali būti visą dieną su juo darželyje, kaip smagu susirasti naujų draugų ir žaisti ne vienam, o drauge su kitais vaikais, kaip įdomu išbandyti naują meniu, smagu leisti laiką gryname ore, smalsu naujų veiklų metu ir t. t.
Jūs, mieli tėveliai, ir toliau būsite patys svarbiausi vaiko gyvenime, BET jis atras ir daug naujų dalykų, patirs nuotykių, išgyvenimų, turbūt neišvengs ir nusivylimų ar ašarų. Viskas bus JO išgyventa. Viskas išjausta ir išieškota. Ką galite "duoti" geriausio prieš pradedant lankyti ugdymo(si) įstaigą, tai su vaiku kalbėtis, koks naujas etapas prasideda jūsų šeimai, kaip bus įdomu ir smagu bendrauti su kitais vaikais ir auklėtojomis, kaip bus smagu vakarop susitikti visiems šeimos nariams ir drauge keliauti namo, vakarieniauti, žaisti ir kitaip smagiai leisti laiką. Vaikas neturi perimti JŪSŲ baimių ir nuogąstavimų, jis neturėtų jausti jūsų beribio susirūpinimo ir juo labiau nuostatos, kad nepavyks (!). Jokiu būdu girdint vaikui nekalbėkite, kad "pabandysime, bet Onutės mergaitei ar Petriuko brolio sūnui nepavyko be ašarų ir "isterijų" keliauti į darželį, turbūt nepavyks ir mums". Dar blogiau  ir sudėtingiau bus, jeigu vaikui girdint su vyru ar kitais aplinkiniais po pirmos dienos ugdymo įstaigoje aptarinėsite ar neigiamai atsiliepsite apie tą įstaigą ar joje dirbančius žmones. Vaikai, net ir atrodantys labai užsiėmę, paprastai viską girdi, reaguoja ir "dedasi" į galveles reikalingą ar kartais visai nereikalingą jam informaciją ir taip save programuoja sėkmei arba atvirkščiai. Tad pagalvokite, ką kur kada ir su kuo aptarinėjate.
Per penkis darbo metus (ugdymo srityje) nesu mačiusi NEI VIENO vaiko, kuris nesiadaptuotų ugdymo(si) įstaigoje. Taip tiesiog nebūna, remiantis mano patirtimi. Adaptacija gali būti lengva, gali būti sudėtingesnė ar sunki, priklausomai nuo vaiko asmeninių duomenų (jo charakterio, gebėjimų, įgūdžių ir t. t.) ir tėvų nusiteikimo, bet ji praeina ir tuomet ateina tas etapas, kai vaikui smagu ir gera su kitais bendraamžiais lankyti(s) ugdymo(si) įstaigoje.
Noriu Jus suprasti, mieli tėveliai, ir, žinoma, palaikyti, bet kartais tenka susidurti su tokiomis situacijomis, kad vis dėlto negaliu suvokti, kodėl tėvai sąmoningai ar ne trukdo vaiko įsiliejimui į naują bendruomenę. Jie tarsi negirdi įstaigoje dirbančių specialistų pastebėjimų ar patarimų bent 10 - 15 minučių likti "nuošalyje", nepasirodyti akyse į veiklas įsitraukusiam vaikui vien tam, kad įsitikintų, jog jis tikrai neverkia, nežvilgčioti pro petį specialistui, kai jis drausmina vaiką (nes be reikalo, pripažinkime, to juk niekas nedaro) ar bando su juo užmegzti artimesnį kontaktą. Gerbkite ir vertinkite įstaigos specialistų turimą darbo patirtį, jų kompetenciją ir geranoriškumą jūsų atžvilgiu. Patikėkite manimi, niekas į Jus ugdymo įstaigoje nežiūri, kaip į "priešą", priešingai - visi linkę bendradarbiauti, vedini vieno ir to pačio tikslo, kad vaikas gerai jaustųsi ir patirtų kaip įmanoma daugiau teigiamų emocijų, potyrių, naujų išgyvenimų, formuosiančių jį kaip asmenybę.

LIETUVOJE VEIKIANTYS VAIKŲ DARŽELIAI - KOKĮ RENKAT(ĖS) JŪS?



Vienas pagrindinių dalykų, į ką turėtumėte atkreipti dėmesį renkant(is) ikimokyklinio ugdymo įstaigą yra jos ideologija ir ugdymo programa.
Vaikai gali būti ugdomi baltų dvasia, gali lankyti lauko darželius, kur beveik visą dieną praleis gryname ore, jausdamas glaudų ryšį su jį supančia aplinka, gali pats savarankiškai rinktis veiklas ir nuspręsti tam tikrus dalykus lankydamas ugdymo įstaigą, kuri vadovaujasi montessori metodu, o galbūt pasirinksite įprastą vaikų darželį, kokį prieš n metų lankėte ir jūs. 
Kad ir kaip deklaruotume žmogiškąsias vertybes ir vaiko, kaip asmenybės pripažinimą, dažniausiai už darželio pa(si)rinkimą būna atsakingi tėvai, nes lemiamą žodį taria jie. Nesvarbu kaip labai patiko ar nepatiko vaikui apžiūrinėjant vieną ar kitą ugdymo įstaigą. Taigi, mieli tėveliai, gerai apsvarstykite galimus pasirinkimus ir priimkite visai šeimai priimtiną variantą.

Lauko (dar kitaip gamtos, gamtinis arba miško darželis) - vieta, kur vaikai beveik visą savo laiką aktyviai leidžia gryname ore ir gamtos apsupty: žaidžia, stato, karstosi, tyrinėja, klausosi, stebi, mokosi, ruošia maistą ir t. t. Dažnai tokio tipo darželiuose išgirsite posakį: "nėra netinkamo oro, yra tik netinkama apranga", nes patalpų čia prireikia tik higieniniais tikslais ir tais atvejais, kai oro sąlygos tampa per sudėtingos.
Vaikai lauko darželyje atranda save, natūralesnius ir šiltesnius santykius su aplinkiniais, gyvąją gamtą - tikrąjį pasaulį, kuris užpildo vaiko prisiminimus spalvingais patyrimais ir išgyvenimais.

Ekologinis - čia ugdomi sveikos gyvensenos pagrindai: sudaromi sveikos mitybos valgiaraščiai, atsižvelgiant į sezoniškumą (galimi ir vegetariški meniu variantai); saugoma ir stiprinama ugdytinio fizinė, psichinė sveikata; ugdomos palankios aplinkai nuostatos - netoleruojamas aplinkos teršimas, gyvūnų skriaudimas, skatinama vartoti tik tiek, kiek reikia, t. y. atsižvelgiant į aplinkos išteklius; skatinama kovoti su aplinkosaugos taisyklių pažeidėjais ir pan. 

Modulinis - šio tipo darželius galima greitai išardyti ir perkelti į kitą vietą. Tokie darželiai yra itin populiarūs Skandinavijoje ir Vakarų šalyse. Lietuvoje, kol kas, galime džiaugtis pirmuoju tokiu darželiu, kuris duris atvėrė Kauno rajone, Domeikavoje. Vilniečiai tokio tipo darželiu galės džiaugtis jau šių metų rudenį (numatoma statyba Santariškėse).

Montessori - čia į vaiką žiūrima kaip į pilnavertį žmogų, akcentuojama, kad kiekvienas vaikas turi pasirinkti ir veikti su ugdymo(si) priemone pats, patirdamas kuo mažiau suaugusiojo nurodinėjimų ar kategoriškų įsakymų. Šio tipo darželiuose auklėtojai ateina vaikui padėti tik tais atvejais, kai vaikas pats  kviečia. 
Montessori ugdymo metodas svarbus tuo, kad apima visapusišką žmogaus vystymąsi tiek fizinėje, tiek ir dvasinėje plotmėje. Metodas yra grindžiamas natūralios vaiko prigimties stebėjimais ir tyrinėjimais, kurie atskleidžia individualius dėsningumus vaiko raidoje.

Valdorfo - tai holistinės pedagogikos metodas, kuris siekia auklėti, ugdyti kūno, sielos ir dvasios stiprybę bei gebėjimus. Tokio tipo darželiuose neapsiribojama vien dalykų mokymu. Visos žinios ugdytiniams turi būti teikiamos ne atskirais "gabalais", o kaip visuma, darnoje su ugdytinio gyvenimu, visą informaciją pritaikant jo amžiaus tarpsniui.

Krikščioniškasis - čia akcentuojamos vertybės: meilė, atsakomybė, dora, drąsa, perduodamos remiantis Dievo žodžiu. Vaikams per žaidimus, giesmeles, kitas veiklas yra skleidžiama Geroji naujiena ir Dievo žodis. Ugdytiniai nuo mažumės girdintys Vaikišką Bibliją, manoma, turės daugiau paskatų išlikti dorais, tikinčiais ir atsakingais žmonėmis visą gyvenimą.
Beje, nesenai sostinėje duris atvėrė naujas krikščioniškasis darželis, kurio išskirtinumas - bendrakrikščioniškumas. Tai reiškia, kad laukiami visi vaikai, nepriklausomai, kokią tikėjimo kryptį - ar išvis jokios - yra pasirinkę jų tėveliai.


Į KĄ REIKĖTŲ ATKREIPTI DĖMESĮ RENKANT(IS) IKIMOKYKLINĘ ĮSTAIGĄ

  • Ikimokyklinės įstaigos ideologija ir ugdymo programa.
  • Įstaigoje dirbantys ugdytojai, t. y. auklėtojos(!), nes būtent jos praleis daugiausiai laiko su jūsų vaiku, tad paplepėti tinkama direktorė ar maloniai besišypsanti padėjėja, ūkvedė ar virtuvės darbuotoja - nėra tai, dėl ko vertėtų išsilydyti lyg sviestui keptuvėje.
  • Įstaigos valgiaraštis. Patarčiau jį išanalizuoti, ne, ne tam, kad ieškotumėte "kabliukų", bet tam, kad įsitikintumėte, ar jūsų vaikas: gaus subalansuotą maitinimą; ar bus užtikrintas tinkamas mitybos režimas, t. y. pusryčiai, priešpiečiai (šie labai dažnai kažkur prasmenga lyg bermudų trikampyje), pietūs, pavakariai/vakarienė; ar į racioną bus įtraukta pakankamai vaisių ir daržovių (vis dėlto, jis čia praleis 80 procentų dienos laiko): verta pasidomėti ir kiek bei kokių saldiklių naudojama ruošiant maistą ir gėrimus.
  • Vieta, kurioje įsikūrusi ikimokyklinė įstaiga ir jos turimos žaidimų zonos lauke (vaikų žaidimų aikštelė, pievutė, karstyklės ir pan.). Verta atkreipti dėmesį, ar įstaiga labai arti gatvės, o gal įsikūrusi miško paunksmėje, galbūt pirmajame daugiaaukščio pastato aukšte ir aplink nesimato jokio kiemelio, kas reikštų, pasivaikščiojimus gatvės grindiniu arba nevisai saugų ėjimą iki "skolinamų" teritorijų.
  • Darbo laikas. Atsakingai įvertinkite, ar spėsite po darbų LAIKU pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos; ar ryte nevėluosite "pristatyti" vaiką į ugdomąsias veiklas ir pan.
  • Mokėjimo už įstaigos lankymą terminai ir tikslios sumos.
  • Atostogos. Ar tokios egzistuoja, jeigu taip, kokiais laikotarpiais. Galite išsiaiškinti ir tai, ar jūsų šeimos atostogų metu, kai vaikas nelankys ugdymo įstaigos, bus taikomas toks pat mėnesio mokestis kaip lankant ugdymo įstaigą.
Na, ir paskutinis, bet pagal svarbą, turbūt, turėtų būti keliamas į patį sąrašo viršų - tai vaiko pirmoji reakcija apsilankius ugdymo įstaigoje, jo savijauta, bendravimas ir elgesys su kitais vaikais bei įstaigoje dirbančiais suaugusiais, vaiko noras ar nenoras apie darželį kalbėtis iš jo išėjus ir reakcija kitą dieną pasakius, kad keliaujate ten pat.

Sėkmingų paieškų ir teisingų pasirinkimų!


KODĖL VAIKAI VERKIA?

Dauguma mamyčių baidosi ikimokyklinių įstaigų dar ir dėl to, jog egzistuoja stereotipinis mąstymas, likęs iš karčios patirties lankant sovietinį ar posovietinį vaikų darželį, o gal kliaunantis "Bronė sakė" išmintimi, kad vaikai darželyje beveik nieko daugiau neveikia, kaip tik ilgisi tėvelių ir verkia, verkia ir dar kartą verkia. Taigi, jeigu Jūs esate iš to tarpo tėvelių, skaitykite toliau, nes galbūt atrasite atsakymus, kokių nesitikėjote arba tiesiog atsivers akys ir į viską pažvelgsite iš kitos perspektyvos.
Taip, vaikai verkia. Daugiau ar mažiau, namuose (o taip, išduokime paslaptį, kad jie verkia ir namuose!), parduotuvėje, vaikų žaidimų aikštelėse, viešint pas senelius ar kitus giminaičius, pas jus besilankant svečiams ir t. t., sąrašas tęstinis. Vaikai tai daro ištikti įvairiausių amžiaus tarpsnių krizių, kartais su labai rimtomis priežastimis, o kartais pasinaudodami ir menkiasnėmis, bet jie verkia. Ir tai nėra joks pasaulio stebuklas, veikiau jau natūralus dalykas, kurio, deja, neišvengia asmenys, vienaip ar kitaip susiję su vaikais.
Žinoma, jeigu jaučiate PERDĖTĄ baimę, kad jūsų mažylis ugdymo įstaigoje tikrai nepritaps, bus lėtesnis, kuklesnis ir dar visokesnis, kas jį išskirs iš kitų grupės vaikų ir jis tikrai daug verks (o jūs, žinoma, padarėte tokias išvadas iš anksto tikrai ne be pagrindo), tada lieka variantas - filmuojamas vaikų darželis, kuris tikrai veikia (tiesa, priklauso privačių ikimokyklinių įstaigų sąrašui). Na, o jeigu baimės nevisai pagrįstos arba joms nėra jokių realių priežasčių, bet jūs vistiek baiminatės, lieka tartis su pačiu savimi, t. y. analizuoti specialistų (aš čia tikrai ne apie save) komentarus, mokslinius straipsnius, blaiviu protu sudėti visus pliusus ir minusus savo konkrečiam atvejui ir pan.
Taigi taigi, kodėl vaikai verkia? Surašysiu dažniausiai ikimokyklinėje įstaigoje pasitaikančius atvejus, kodėl jie vis dėlto ima ir pravirksta.
  • Ryte, kai darželyje reikia atsisveikinti su tėveliais. Apžvelkime detaliau: tai įprastai būna ankstus arba LABAI ankstus rytas; mažylis dažnai būna nubudęs ne pats, vedinas natūralaus ritmo, bet prižadintas tėvelių, kai dar labai saldžiai miegotų savo lovelėje; kartais tas rytas būna tiesiog NE TAS rytas nuo akių atmerkimo minutės; vaikas visai nenorėjo niekur važiuoti, mieliau būtų likęs namuose ir pavyzdžiui žaidęs su savo žaisliukais, o dar geriau būtų laiką leidęs tėvelių kompanijoje; jeigu tai ne vasara, vadinasi, lauke šaltoka, galbūt net žvarbu, lyja, sninga ar vyksta kažkas kito nevisai malonaus ir tokiomis aplinkybėms esant JŪS PATS tikrai su šypsena veide atsisveikintumėte su savo brangiausiais ir paleistumėte juos velniai žino kuriam laikui?!? Tikrai?! Būkite sąžiningi... sau. BET tai nereiškia, kad atsisveikinimo momentu kilęs graudulys ar ašarojimas tęsiasi valandą, pusdienį ar iki vakaro. Ne. Tai dažniausiai minučių tikslumu nesumatuojama, nes visi atvejai individualūs, bet paprastai vaikas nuraminamas auklėtojos, kai yra sudominamas kokia nors veikla, pamato kažką naujo/įdomaus ar labai mėgstamo grupėje, susižavi kokiais nors vyksmais, matomais pro langą (pavyzdžiui, važiuojantis troleibusas, blykstelėjęs žaibas, stiprus vasaros lietus ir t. t.). Tad, mielieji tėveliai, take it easy!
  • Kai ateina pusryčių metas. Tikrai ne daug vaikų teko sutikti, kuriems graudulį keltų pusryčiai, bet būna. Jeigu vaikas nevalgus; jeigu JAU gavo sūrelį, sausainį, bananą, jogurtą ar kažką panašaus iš gimdytojų iki pasiekiant ugdymo įstaigą; jeigu dėl tam tikrų priežasčių vaikas yra nusistatęs darželyje nevalgyti ir pan. Toks graudulys paprastai gali tęstis tik tiek, kiek įstaigos darbuotojai įkalbinės mažąjį pilietį ko nors paragauti. Kai įkalbinėjimai baigiasi, baigiasi ir ašaros (retais atvejais riksmas), nes jie čia būna panaudoti tik kaip "būtinoji gintis" prieš suaugusiuosius.
  • Veiklų metu. Tai, sakyčiau, itin retas atvejis, nes vaikams patinka veiklos, užsiėmimai, pamokėlės ir panaši veikla, bet kartais būna ir tokių variantų. Paprastai šiose situacijose vaikai pravirksta, kai nenori atlikti tam tikrų užduočių; kai draugai aktyvesni ir viską padaro greičiau/pirmiau jo (kyla susierzinimas, galintis iššaukti verksmą ir ašaras); kai auklėtojos neatsižvelgia į vaiko blogą nuotaiką ar pasispyriojimus ir ilgai neįkalbinėja daryti vieną ar kitą, o eilę perleidžia kitam vaikui (kyla susierzinimas ir pyktis, kad "nepaisoma" jo norų ir įgeidžių, kurie diktuojami ego); jeigu veiklos yra varginančios, neatitinka vaikų amžiaus ypatybių bei gebėjimų (tai kelia stresą, nerimą, nepilnavertiškumo jausmą).
  • Einant į lauką. Tai viena vaikų laukiamiausių režimo dalių darželio dienotvarkėje, bet jeigu vaikui adaptacinis periodas, gali būti, kad jis verks, kai prasidės ruošimas(is) eiti į kiemą. Ašaras šioje situacijoje įtakoja: besikeičianti situacija ir vieta; nenoras ar "nemokėjimas" (kabutėse šis žodis, nes paprastai tai nebūna NEGEBĖJIMAS, tai tiesiog namiškių rūpesčio įtakotas "nemoku") rengtis (persiauti avalynę, apsivilkti šiltesnius rūbelius, užsidėti kepurę ir pan.); vaikų sukeltas sambrūzdis rūbinėje ir šioks toks chaosas, kuris kaip natūralus triukšmas sukuriamas kalbantis, šūkčiojant minumum penkiolikai, o gal ir visiems dvidešimt penkiems darželinukams vienu metu. Šioje situacijoje ašarojimas gali būti nutrauktas, kai auklėtoja nusiveda verkiantį vaiką kur nors šiek tiek nuošaliau nuo visų, kur nėra tokio didelio šurmulio ir padeda jam sėkmingai apsirengti. Viskas. Po to tik malonus buvimas gryname ore ir aktyvūs žaidimai kieme.
  • Žaidimų metu - įstaigos viduje ir kieme. Nors pats žaidimas, kaip veikla, neturėtų asocijuotis su neigiamomis emocijomis, BET žaidimų yra visa galybė (pavienių, komandinių, poroje ir t.t.), tad normalu, kad net ir žaidimų metu tarp vaikų gali kilti nepasitenkinimo, kurį įtakoja: žaidimo taisyklių NESILAIKYMAS arba išvis, nežinojimas; NESIDALIJIMAS žaislais ar kitomis žaidybinėje veikloje naudojamomis priemonėmis; darymas ko nors SPECIALIAI kitam vaikui, norint iššaukti konfliktą, kito vaiko ašaras ar pan.; ko nors padarymas netyčia, pavyzdžiui, užlipimas ant kojos, pastūmimas visiems bėgant kartu ar kitoks vaiko užgavimas fiziškai; norint pakeisti žaidimo taisykles pagal save ir versti kitus jų laikytis ir pan. Visų galimai iškilsiančių situacijų vaikams bendraujant ir užsiimant veiklomis numatyti neįmanoma, bet guodžia tai, kad visi aprašyti atvejai yra tikrai trumpalaikiai ir pakankamai lengvai išsprendžiami įsikišus suaugusiąjam.
  • Pietų miego metu. Tai kasdienis ritualas, kurį tėveliai, na, būkime teisingi, statistiškai - daugiau mamytės, namuose paverčia tikru žygdarbiu arba SAVĘS maloninimo (taip taip, SAVĘS! nes neva vaikas negali užmigti su nieku kitu, tik su mamyte) procedūra. Šiai dienai tampa vis aktualesnis "lopšelių" atgaivinimo klausimas, kai jau metinukai ar net gi jaunesnio amžiaus kūdikiai atkeliauja į ugdymo įstaigas. Na, žodis "ugdymo" čia gal ir ne visai tikslingai naudojamas, nes tokio amžiaus mažyliams reikalinga BŪTINOJI PRIEŽIŪRA ir poreikių tenkinimas, t. y. jų amžiaus tarpsnį atitinkančių poreikių tenkinimas. Bet yra kaip yra. Vis daugiau mamyčių į darbus skuba grįžti po metus laiko trukusių motinystės atostogų. Taigi, nenuklystant nuo temos, vis dažniau pasitaiko, kad ne tik metinukai, bet ir šiek tiek vyresni (pavyzdžiui 15 - 17 mėnesių) pratintis lankyti darželį atkeliauja dar neatjunkyti nuo krūties. Patikėkite manimi, mielos mamos, tai TIKRAI LABAI apsunkina jūsų vaiko adaptaciją ir visai nepalengvina jo pietų miego darželyje. Kai vaikui ir taip viskas nauja, aplinka ne tik stimuliuoja, bet galimai šiek tiek dirgina, jis junta grėsmę atsiskyrimo nuo tėvų, kaip jam atrodo, neribotam laikui, JŪS tai apsunkinate dar labiau, nes vaikas užsimanęs nebegalės gauti motinos pieno, kurį buvo, iki apsilankant darželyje, pratęs gauti kada užsimano. Tad būkite "draugiškesnės" savo vaikui ir papildomai nekelkite jam streso. Be to, tokioje situacijoje darželis gali įgauti neigiamą atspalvį: namai lygu motinos pienas; darželis lygu motinos pieno nebuvimas, kas sukelia papildomą stresą. Viso to galima išvengti. Vaiko labui!
  • Vakarieniaujant. Šis atvejis, sakyčiau, toks pat retas, kaip ir ašaros pusryčiaujant. Jeigu pusryčių metu verkimą dar gali iššaukti nesenai įvykęs išsiskyrimas su tėveliais (vaikas pagalvojo, prisiminė ir susigraudino), tai vakarienės metu graudulį gali kelti, manau, nebent didžiulis nenoras valgyti, kitaip sakant, vaiko nevalgumas (namuose ir darželyje vienodas). Ašarojimą čia nutrauktų, turbūt, suaugusiųjų normali, rami reakcija ir NESIŪLYMAS "bent paragauti".
Na štai, išsamiai apžvelgėme, kas mažiesiems kelia graudulį ir įtakoja verkimą visos dienos ikimokylinėje įstaigoje metu. Ne taip ir daug tų galimų variantų, tiesa? O jeigu dar atsižvelgtume į tai, kad dauguma aprašytų atvejų yra tik kaip galimybės, bet ne "taisyklės" praktikoje... lieka realiai vienas dažnas atvejis - tai rytinis vaikų ir tėvų išsiskyrimas. Jį, manau, galima išgyventi. Juolab, kad yra būdų kaip tai galima sąmoningai įtakoti, kad situacija suktų teigiama linkme, bet tai jau kitame straipsnyje.

Kalba mamos!!!


Kai ieškote atsakymų, norite save paguosti ar padrąsinti arba tiesiog patvirtinti senas geras tiesas - kaip danguje, taip ir žemėje.
Tinklaraščiai, kurie verti jūsų dėmesio, net jeigu nesate mamos:
7taskai - SEPTYNIŲ vaikų mamos dienoraštis. Tuo viskas ir pasakyta.
jie vaikai - daug klausimų ir dar daugiau atsakymų į juos. Pozityvi tėvystė.
miesto mamos - trys šaunios moterys rašo apie tai, ką gimus vaikams jaučia moterys ir ką nutyli supermamos.
mandriu - jaunos mamos mintys ir patirtys, įskaitant netokius "patogius" ar "gražius" dalykus, apie kuriuos daugelis mamų vis dėlto nutyli.
mazuju valdos - ankstyvojo ugdymo tinklaraštis.


Mamos Instagram'e

Moms in instagrame
agatasochaj - štai, ką sako apie save: "kelionių, maisto ir mados mylėtoja. Nuostabiosios Ewos mama ir laiminga žmona".
simplyabouthome - čia telpa VISI namai ir tai, kas su jais susiję: vaikai, maistas, sodas, kelionės... ir dar daug visko.
amothersedit - londonietės mamos gyvenimas.
ericajenningsofficial - čia, manau, daug komentarų ir nereikia. Visi žinome, kas yra Erica Jennings!
olatatka - jaunos mamytės iš Krokuvos gyvenimo akimirkos. Beje,ji mama ne tik savo sūneliui, bet ir prancūzų buldogo veislės gražuoliui!
kavaliauskaite - dar viena mamytė, kurios pristatinėti, turbūt, net nereikia. Garsiausio Lietuvoje Jogailos žmona - visada pozityvi, besišypsanti ir stilinga mažosios Marijos mama.
tailandieciai - po šiuo pavadinimu slepiasi visa graži šeimynėlė, kuri mėgaujasi gyvenimu Tailande!
rutelerutele - dar viena mama ir laiminga žmona lietuvaitė Rūta Rekašienė dalinasi savo gyvenimo akimirkomis.
marylauren - laukianti antrojo vaikelio, labai šilta, jauki ir "be filtrų" jauna mama.
haileydevine - keliaujanti dviejų mergyčių mama. Šiek tiek plačiau apie judviejų su britų kilmės vyru porą jų puslapyje: videografikai, kurie dalinasi savo "lengvu" požiūriu į gyvenimą ir neša žinią, kad grožį galima atrasti bet kur (!) - net tarp savų namų sienų.
bertute - dar viena mama lietuvaitė, auginanti dukrytę Adelę, dalinasi su mumis virtuvės atradimais - ir, patikėkite, tai ne vien tik košės! Žodžiuose "virtuvės atradimai" šį kartą užkoduota šis tas daugiau!
dreamywhiteslifestyle - gyvenimas čia, senovinėje Prancūzijos troboje, rodos, sustojęs vietoje - gerąja prasme. Viskas taip lėtai, lengvai ir švelniai.
mandriublog - tinklaraštininkės mamos Mortos, auginančios mažąją princesę Eliją, kasdienybės įžvalgos fotografijose.
amberfillerup - tai visos keturių asmenų šeimos gyvenimo akimirkos, meistriškai užfiksuotos vyro fotografo. Tiesa, kasdienybės ar rutinos čia maža, nes šeima gali būti šią savaitę Tokijuje, o kitą -  Balio saloje. Sekasi gi žmonėms! :)
beatanicholson - na, Beatos pristatinėti, manau, taip pat nereikia! Kaip mama ji džiaugiasi jau trečiuoju stebuklu ir įkvepia visus mus optimizmo, tiksliau, padeda jo neprarasti gyvenant permainingų orų ir viso kito šalyje - Lietuvoje :)
patricija_gadzijeva - Ali šokoladinės grožio ambasadorė :) Jauna, stilinga gražuolio berniuko mama.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą